Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]
Dievas Molechas (hebr. מֹלֶךְ, Molech arba Moloch) yra paslaptinga ir prieštaringai vertinama figūra, minima Senajame Testamente ir siejama su senovės Artimųjų Rytų religinėmis praktikomis, ypač kanaaniečių, finikiečių, amonitų ir moabitų kultūromis. Jo vardas dažnai asocijuojamas su vaikų aukojimo ritualais, tačiau tyrinėtojų nuomonės apie Molecho prigimtį ir kultą skiriasi. Molechas Biblijoje Senojo Testamento tekstuose Molechas minimas … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Mirari Vos“ paskelbė popiežius Grigalius XVI (Gregorius XVI, tikrasis vardas Bartolomeo Alberto Cappellari) 1832 m. rugpjūčio 15 d., Romoje. Tai buvo jo pontifikato pradžios metai – Grigalius XVI popiežiavo nuo 1831 iki 1846 metų. Oficialus pavadinimas – „Mirari Vos“ – lotyniškai reiškia „Jūsų stebėjimasis“ arba „Tai, kas stebina jus“. Lietuviškai dažniausiai vadinama „Mirari Vos“ … [Skaityti toliau…]
Šventieji miestai – tai pasaulio dvasinės širdys, kur susilieja tikėjimas, istorija ir žmogaus siekis priartėti prie dieviškumo. Šiame puslapyje pristatome svarbiausius šventus miestus, nuo Jeruzalės ir Mekos iki Lurdės ir Bodhgajos, kurie per amžius traukia piligrimus ir keliautojus. Kiekvienas miestas yra unikalus savo religine reikšme, kultūriniu paveldu ir dvasine atmosfera, atspindinčia skirtingų tikėjimų esmę. Kiekvieno … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką 1775 m. gruodžio 25 d. paskelbė popiežius Pijus VI, vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmoji jo, kaip popiežiaus, enciklika – tarsi programinis kreipimasis į visą Katalikų Bažnyčią, išplatintas Kalėdų dieną, kai simboliškai pradedamas naujas Bažnyčios istorijos etapas. Enciklika lietuviškai dažniausiai vadinama „Neišmatuojamoji dieviškoji išmintis“, rečiau pasitaiko vertimai „Nesuvokiama Dievo išmintis“ ar „Dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Karalius Saliamonas – Biblijos Senajame Testamente minimas Izraelio valdovas, garsėjęs išmintimi, turtais ir klestinčia karalyste. Jis buvo Dovydo sūnus, perėmęs sostą po tėvo mirties. Pagal tradiciją, valdė XI a. pr. Kr. pabaigoje – X a. pr. Kr. pradžioje. Jo vardas siejamas su daugybe pasakojimų apie taiką, didingus statinius bei nepaprastus nuopelnus dvasinėje ir politinėje srityje. … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Singulari Nos“ paskelbė popiežius Grigalius XVI (Bartolomeo Alberto Cappellari) 1834 metų birželio 25 dieną. Tai buvo vienas iš jo pontifikato vidurio dokumentų – jis popiežiavo 1831–1846 m. Oficialus pavadinimas – „Singulari Nos“ – pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Ypatingai mums“ arba „Mums, išskirtinai“. Lietuvių kalboje dažniausiai naudojamas originalus pavadinimas, tačiau galima rasti ir … [Skaityti toliau…]
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: izraelio valstybe?
Izraelio valstybės egzistavimas glaudžiai susijęs su judaizmu ir jo šventaisiais tekstais. Senovės Izraelis, aprašytas Biblijoje, yra svarbi judaizmo istorijos dalis, o šiuolaikinės Izraelio valstybės įkūrimas buvo motyvuotas sionizmo – judėjimo, siekusio sukurti žydų nacionalinę tėvynę – idėjomis. Žydų religija ir Izraelio valstybė yra tarpusavyje susijusios, nors valstybė yra pasaulietinė ir joje gyvena žmonės įvairių tikėjimų. Jeruzalė, šventas miestas trims monoteistinėms religijoms – judaizmui, krikščionybei ir islamui – yra svarbus Izraelio valstybės simbolis ir ginčo objektas. Daugelis religinių vietų, tokių kaip Vakarų siena ar Šventasis kapas, yra Izraelio teritorijoje ir pritraukia milijonus piligrimų kasmet. Izraelio valstybės įstatymai apima ir religinius aspektus, pavyzdžiui, šeimos teisę ar šabatą. Tačiau valstybės pasaulietinė prigimtis leidžia laisvai praktikuoti įvairias religijas. Izraelio valstybės egzistavimas yra sudėtingas ir daugiaaspektinis reiškinys, kuriame religija vaidina svarbų, nors ir ne vienintelį, vaidmenį.