Šv. Augustino „Dievo miestas“ (lot. De Civitate Dei) yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos ir krikščioniškos teologijos veikalų. Šis monumentalus darbas buvo parašytas reaguojant į Romos imperijos žlugimą ir jį lydėjusią politinę bei socialinę krizę. Augustinas knygą pradėjo rašyti 410 metais, po to, kai vestgotai, vadovaujami Alariko, užėmė Romą, o baigė apie 426 metus. „Dievo miestas“ … [Skaityti toliau…]
Jeruzalė yra vienas švenčiausių miestų pasaulyje, turintis ypatingą reikšmę trims didžiosioms monoteistinėms religijoms – judaizmui, krikščionybei ir islamui. Kiekviena iš šių religijų Jeruzalėje randa svarbių istorinių ir dvasinių ryšių, dėl kurių miestas tapo svarbia religinių apeigų, piligrimystės ir konfliktų vieta. Judaizme Jeruzalė yra laikoma svarbiausiu miestu judaizme. Ji buvo senovės Izraelio karalystės sostinė, o Dovydo … [Skaityti toliau…]
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Spe Salvi“ buvo paskelbta Popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų lapkričio 30 dieną. Jos pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas „Viltimi Išgelbėti“ arba kartais „Išgelbėti Viltyje“. Tai buvo antrasis šio Popiežiaus pontifikato oficialus mokymo dokumentas, skirtas vienai iš trijų teologinių dorybių – vilčiai. Šia enciklika Popiežius Benediktas XVI siekė nuodugniai išnagrinėti krikščioniškosios vilties prasmę ir svarbą … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Quanto conficiamur moerore“ paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1863 m. rugpjūčio 10 d. Tai vienas iš vėlyvesnių Pijaus IX pontifikato dokumentų, išleistas tuo metu, kai Bažnyčia visoje Europoje susidūrė su didžiuliais iššūkiais – politiniais, socialiniais ir teologiniais. Lotyniškas pavadinimas „Quanto conficiamur moerore“ pažodžiui reiškia „Kiek daug liūdesio patiriame“ arba „Kiek daug skausmo mus slegia“. Lietuviškuose … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Caritate Christi Compulsi“ (liet. „Kristaus meilės skatinami“) paskelbė popiežius Pijus XI 1932 m. gegužės 3 d. Šis dokumentas buvo paskelbtas Didžiosios depresijos metu, kai pasaulis išgyveno ekonominę, socialinę ir dvasinę krizę. Popiežius Pijus XI, tikrasis vardas Achille Ratti, pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m., ir jo pontifikatas pasižymėjo aktyviu Bažnyčios atsaku į to … [Skaityti toliau…]
Krikščionių ir musulmonų konfliktai, ypač viduramžiais, yra viena įspūdingiausių ir sudėtingiausių istorijos dalių. Šie karai, dažnai vadinami kryžiaus žygiais, taip pat apėmė kitus mūšius ir kampanijas, vykusias tarp krikščionių ir musulmonų VII–XVII a., daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje ir Balkanuose. Jie buvo skatinami religinių, politinių ir ekonominių motyvų, o jų pasekmės formavo šiuolaikinį … [Skaityti toliau…]
Iniquis afflictisque – tai popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1926 m. gruodžio 25 dieną, Kalėdų dieną. Lotyniškas pavadinimas reiškia „Netiesos slegiamiems ir kenčiantiems“ – tai pirmieji žodžiai lotyniškame tekste. Ši enciklika buvo tiesioginis ir drąsus popiežiaus kreipimasis dėl krikščionių persekiojimo Meksikoje, ypač po to, kai šalyje buvo įvykdyta sekuliari reforma, smarkiai apribojusi Katalikų Bažnyčios veiklą. … [Skaityti toliau…]
1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad diem illum laetissimum („Iki tos laimingosios dienos“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. vasario 2 d., minint 50-ąsias Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metines. 1854 m. popiežius Pijus IX paskelbė, kad Švč. Mergelė Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės – tai tapo oficialiu katalikų tikėjimo teiginiu. Po pusės amžiaus Pijus X norėjo ne tik … [Skaityti toliau…]
Izraelio valstybės egzistavimas glaudžiai susijęs su judaizmu ir jo šventaisiais tekstais. Senovės Izraelis, aprašytas Biblijoje, yra svarbi judaizmo istorijos dalis, o šiuolaikinės Izraelio valstybės įkūrimas buvo motyvuotas sionizmo – judėjimo, siekusio sukurti žydų nacionalinę tėvynę – idėjomis. Žydų religija ir Izraelio valstybė yra tarpusavyje susijusios, nors valstybė yra pasaulietinė ir joje gyvena žmonės įvairių tikėjimų. Jeruzalė, šventas miestas trims monoteistinėms religijoms – judaizmui, krikščionybei ir islamui – yra svarbus Izraelio valstybės simbolis ir ginčo objektas. Daugelis religinių vietų, tokių kaip Vakarų siena ar Šventasis kapas, yra Izraelio teritorijoje ir pritraukia milijonus piligrimų kasmet. Izraelio valstybės įstatymai apima ir religinius aspektus, pavyzdžiui, šeimos teisę ar šabatą. Tačiau valstybės pasaulietinė prigimtis leidžia laisvai praktikuoti įvairias religijas. Izraelio valstybės egzistavimas yra sudėtingas ir daugiaaspektinis reiškinys, kuriame religija vaidina svarbų, nors ir ne vienintelį, vaidmenį.