“Mūsų Viešpats Kristus nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra mūsų Viešpats Dievo Tėvo garbei“ (Fil 2, 8–11). K?rie, eléison. … [Skaityti toliau…]
Tikiu Dievą Tėvą visagalį,dangaus ir žemės Sutvėrėją;ir Jėzų Kristų,vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,gimė iš Mergelės Marijos,kentėjo prie Poncijaus Piloto,buvo prikaltas prie kryžiaus,numiręs ir palaidotas;nužengė į pragarus;trečiąją dieną kėlėsi iš numirusiųįžengė į dangų;sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu Šventąją Dvasią,šventąją visuotinę Bažnyčią,šventųjų bendravimą,nuodėmių atleidimą,kūno iš numirusių … [Skaityti toliau…]
Garbė Dievui Tėvui,ir Sūnui,ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje,dabar ir visados,ir per amžius. Amen. Ši malda vadinama „Garbės Dievui“ (lotyniškai „Gloria Patri“) ir yra trinitarinė malda, skirta Dievo Trejybei – Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai. Ji dažnai naudojama krikščioniškoje liturgijoje, ypač Rožinio ir valandų liturgijos metu, ir simbolizuoja Dievo šlovinimą. Štai kaip galime interpretuoti ir … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.