Abraomas yra vienas svarbiausių Biblijos veikėjų, laikomas trijų pagrindinių monoteistinių religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – tikėjimo patriarchu. Jo istorija yra giliai įsišaknijusi Pradžios knygoje, kur jis pirmą kartą paminimas kaip „Abramas“, vėliau Dievo pervadintas Abraomu. Abraomas simbolizuoja tikėjimo, paklusnumo ir ištikimybės Dievui idealą. Štai išsamesnė jo gyvenimo apžvalga ir teologinė reikšmė: Abraomas gimė … [Skaityti toliau…]
Lotas yra biblinis veikėjas, kuris minimas Pradžios knygoje. Jis yra vienas iš svarbių asmenų Biblijos pasakojime apie Sodomos ir Gomoros sunaikinimą bei Abraomo gyvenimo istoriją. Lotas buvo Abraomo (tada dar vadinto Abramu) sūnėnas, ir jų šeimos ryšys buvo glaudus bei svarbus. Pažvelkime į Loto gyvenimą plačiau. Lotas buvo Abraomo brolio Harano sūnus. Kai Abraomas gavo … [Skaityti toliau…]
Šv. Trejybės iškilmė yra švenčiama sekmadienį po Sekminių, ir ji skirta pagerbti vieną pagrindinių krikščionybės tikėjimo slėpinių – Šventąją Trejybę. Nors tiksli šventės data kasmet keičiasi, ji visada švenčiama po Sekminių, tad 2024 m. Šv. Trejybės šventė bus minima gegužės 26 d. Ši iškilmė ypatinga tuo, kad pabrėžia Dievo trejybinį pobūdį – Dievą Tėvą, Dievą … [Skaityti toliau…]
Kūčios – tai viena svarbiausių ir švenčiausių švenčių Lietuvoje, švenčiama gruodžio 24 dieną, Kalėdų išvakarėse. Tai ypatingas vakaras, kuris simbolizuoja ne tik laukimą Kristaus gimimo, bet ir senovines tradicijas, susijusias su gamtos ciklais, šeimos bendryste bei artėjimu prie naujo metų etapo. Kūčios yra laikas, kai šeima susirenka prie bendro stalo, pasninkauja ir apmąsto praeinančius metus, … [Skaityti toliau…]
Adventas yra svarbus laikotarpis krikščionių kalendoriuje, kuris simbolizuoja pasiruošimą Jėzaus Kristaus gimimui. Tai keturių savaičių periodas prieš Kalėdas, dažniausiai prasidedantis lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, priklausomai nuo metų. Krikščioniškoje tradicijoje šis laikotarpis yra skirtas dvasiniam pasirengimui, susitelkimui, susitaikymui su Dievu bei apmąstymams apie Kristaus atėjimą į pasaulį. Advento metu tikintieji susikoncentruoja į dvi pagrindines temas. … [Skaityti toliau…]
Tėve mūsų, kuris esi danguje:Bet tu esi ne tik mūsų Tėvas.Tu taip pat Aleksandro, Maksimo,Juzefo ir Franceskos,Ivano Tėvas.Tu esi visų žmonių Tėvas.Atstumtųjų ir išsišokėlių,stipriųjų ir sergančiųjų Aids,samdomų darbininkų ir išmaldų prašytojų landynėse. Teesie šventas tavo vardas:Tu turi daug vardų, visi man šventi –teisingasis teisėjas,mylintis Tėvas,atleidžiantis Dievas.Aš ČIA dėl Tavęs. Teateinie tavo karalystė:taikos karalystė, meilės, neprislėgtos … [Skaityti toliau…]
Pilypo Evangelija yra viena iš gnostinių tekstų, rasta Nag Hammadi bibliotekoje 1945 m. Egipte. Ši evangelija yra susijusi su gnosticizmu – religine ir filosofine srove, kuri atsirado ankstyvame krikščionybės laikotarpyje ir pabrėžia slaptą žinojimą (gnosis) apie dieviškumą. Pilypo Evangelija: Aprašymas ir Turinys 1. Pavadinimas ir Kalba: 2. Turinys ir Tema: 3. Citatos iš Pilypo Evangelijos: … [Skaityti toliau…]
Yra atvejų, kai žmonės, kurie buvo krikščionys, perėjo į islamą. Tokie atsivertimai taip pat sulaukia dėmesio ir kartais tampa viešai aptarinėjami dėl religinių, kultūrinių ar politinių priežasčių. Štai keli žinomi pavyzdžiai: Perėjimas iš krikščionybės į islamą gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis – dvasiniais ieškojimais, kultūrinėmis patirtimis, politinėmis nuostatomis ar asmenine biografija. Kaip ir atsivertimas … [Skaityti toliau…]
Yra gerai žinomų pavyzdžių, kai žmonės perėjo iš islamo į krikščionybę. Tokie atvejai dažnai sulaukia nemažo visuomenės dėmesio, nes religijos keitimas, ypač iš islamo į krikščionybę, gali būti jautrus ir net pavojingas kai kuriose pasaulio dalyse. Štai keli žinomi pavyzdžiai: Tokie atsivertimai dažnai gali būti susiję su dideliais iššūkiais – socialiniais, kultūriniais ir netgi fiziniais … [Skaityti toliau…]
Nutė (arba Nut, Nuta, Ni, Ne) senovės Egipto mitologijoje buvo dangaus deivė, laikoma Didžiąja žvaigždžių motina. Ji buvo vienas svarbiausių kosmologinių simbolių, susijęs su dangumi, gimimu ir amžinybe. Nutė buvo suvokiama kaip motina, apglėbianti visatą ir besirūpinanti gyvybe, kurią ji saugojo ir globojo. Jos vaidmuo Egipto mitologijoje buvo labai svarbus, nes ji įkūnijo dangų, po … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.