Apaštalas Jonas, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, užima ypatingą vietą tiek Evangelijose, tiek krikščionių dvasinėje tradicijoje. Jis ne tik buvo liudininkas svarbiausių Jėzaus gyvenimo įvykių, bet ir tapo meilės, dvasinės gelmės bei teologinio mąstymo pradininku. Jo asmenybė, raštai ir palikimas iki šiol kelia diskusijų ir įkvėpimo. Jonas, Zebediejaus ir Salomės sūnus, buvo kilęs iš Galilėjos … [Skaityti toliau…]
Christus Vivit („Kristus gyvas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį popiežius Pranciškus paskelbė 2019 m. kovo 25 d. Jis skirtas jaunimui ir visai Dievo tautai, parašytas po Vyskupų sinodo apie jaunimą, tikėjimą ir pašaukimo atpažinimą. Šis dokumentas – tai ne instrukcija, o gyvas, kupinas artumo laiškas, kuriame popiežius kreipiasi į jaunus žmones kaip brolis, kaip … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie dievus, dažnai įsivaizduojame audringas Graikų ar Romėnų dievų dramas – Dzeuso meilės nuotykius, Heros kerštą ar Afroditės aistras. Tačiau ne visos religijos dievus vaizduoja kaip šeimos žmones, apsuptus žmonų, meilužių ir vaikų. Kai kuriose tradicijose dievai yra viengungiai – vieniši, nepriklausomi, neturintys nei sutuoktinio, nei palikuonių. Kodėl taip yra? Ar šie dievai … [Skaityti toliau…]
Prieš daugiau nei 3300 metų, apie 1300 m. pr. Kr., Mozė, didysis izraelitų vadovas, vedė savo tautą iš Egipto vergovės ir bendravo su Dievu, gavęs Dešimt įsakymų Sinajaus kalne. Tuo metu Jėzus Kristus, pagal krikščionybės mokymą, jau egzistavo kaip amžinas Dievo Žodis danguje, šalia Dievo Tėvo, dalyvaudamas visuose dieviškuose planuose, įskaitant Mozės laikus. Todėl, kai … [Skaityti toliau…]
Svarbiausi dievai suskirstyti į dvi grupes – aesir (kariniai ir valdžios dievai, kaip Odinas ir Toras) ir vanir (gamtos ir derlingumo dievai, kaip Njordas ir Freja). Vikingai juos garbino ne šventyklose, o lauko altoriuose, šventuose giraičiuose ar net aukojimo akmenyse. Aukojimai buvo praktiški – nuo gyvulių iki vertingų daiktų, o svarbiausi ritualai vykdavo žiemos saulėgrįžos … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Auspicato concessum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1882 metų rugsėjo 17 dieną (kai kur šaltiniuose nurodoma rugsėjo 8 d., tačiau Vatikano oficiali data – rugsėjo 17-oji). Tai buvo viena iš tų enciklikų, kurios nebuvo skirtos vien abstrakčioms tikėjimo temoms – ji tiesiogiai reagavo į to meto socialinę ir religinę situaciją. Lietuvių spaudoje dažniausiai naudojamas originalus … [Skaityti toliau…]
Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologija – tai gausi dievų, didvyrių ir mitinių būtybių galerija, kuri tūkstantmečius formavo senovės pasaulėvaizdį. Šis sąrašas apima populiariausius graikų dievus, pusdievius ir legendines figūras – nuo galingiausių Olimpo valdovų iki užmarštyje užmirštų, bet ne mažiau įdomių personažų. Čia rasite ir žinomus vardus, kaip Dzeusą ar Afroditę, ir tuos, kurių istorijos šiek tiek pranyksta … [Skaityti toliau…]
Kapadokijos Tėvai – šventasis Bazilijus Didysis (329–379 m.), šventasis Grigalius Nazianzietis (329–390 m.) ir šventasis Grigalius Nysietis (335–394 m.) – yra vieni svarbiausių IV a. krikščionių teologų, padėjusių pagrindą Trejybės doktrinai ir kovojusių su to meto erezijomis, tokiomis kaip arijonizmas ir pneumatomachų mokymas. Jų raštai, parašyti graikų kalba, pasižymi giliu teologiniu įžvalgumu, filosofiniu tikslumu ir … [Skaityti toliau…]
Kai šiandien bažnyčiose sakome: „Tikiu į vieną Dievą, Tėvą Visagalį…“, dažnai pamirštame, kad šie žodžiai gimė ne šiaip iš maldingos kontempliacijos, bet iš rimtų ginčų, baimių, susipriešinimo ir tikėjimo drąsos. Nicos (325 m.) ir vėliau Konstantinopolio (381 m.) susirinkimuose buvo parašytas tikėjimo tekstas, kuris tapo visų krikščionių – katalikų, ortodoksų, kai kurių protestantų – tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.