Vaikų mokymas apie tikėjimą – vienas svarbiausių uždavinių tėvams, siekiantiems perduoti dvasines vertybes ir padėti vaikui pažinti Dievą asmeniškai. Kiekvienas tėvas ir motina trokšta, kad jų vaikas užaugtų stiprus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tačiau, kaip tą padaryti efektyviai ir nuoširdžiai? Pirmiausia svarbu suprasti, jog tikėjimo perdavimas nėra tik teorinis informacijos perdavimas – tai … [Skaityti toliau…]
El Šadai (hebrajiškai אל שֲָדַי, El Shaddai) — vienas iš seniausių Dievo vardų Senajame Testamente. Pats terminas “El” hebrajų kalboje reiškia “Dievą” arba “galingąjį”, o “Šadai” tradiciškai verčiamas kaip “Visagalis”. Tad “El Šadai” — tai “Dievas Visagalis” arba “Galingasis Dievas”. Tačiu žodis “Šadai” turi paslaptingą kilmę. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis gali sietis su … [Skaityti toliau…]
„Redemptor Hominis“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II pirmoji enciklika, paskelbta 1979 m. kovo 4 d., vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo. Šis dokumentas tapo viso jo pontifikato programine išraiška ir iškart iškėlė pagrindinį jo rūpestį: žmogų, jo orumą, išganymą ir pašaukimą Kristuje. „Redemptor Hominis“ reiškia „Žmogaus Atpirkėjas“. Tai – Kristus, kurio misija ir meilė … [Skaityti toliau…]
„Paskutiniai laikai“ – tai krikščioniškosios teologijos sąvoka, kuri aprėpia žmogaus ir viso pasaulio istorijos pabaigą. Ši tema dažnai aptariama ne vien Bažnyčios pamoksluose, bet ir akademinėje, kultūrinėje ar net populiariosios literatūros erdvėje. Pagrindinį įkvėpimą suteikia Senojo ir Naujojo Testamento pranašystės: Danieliaus knyga, Evangelijų apokaliptiniai išsakymai, taip pat Apreiškimo Jonui knyga. Nors įvairūs aiškintojai skirtingai interpretuoja, … [Skaityti toliau…]
1927 m. balandžio 16 d. mažame Bavarijos miestelyje Marktl am Inn gimė Jozefas Aloizas Ratzingeris – žmogus, kuris vėliau taps popiežiumi Benediktu XVI. Jo vaikystė prabėgo paprastoje, bet giliai tikinčioje šeimoje. Tėvas, policijos pareigūnas, ir mama, namų šeimininkė, augino tris vaikus, iš kurių Jozefas buvo jauniausias. Jau vaikystėje jis pasižymėjo smalsumu ir meile mokslui. Vietoj … [Skaityti toliau…]
Paskutinio teismo diena – tai krikščionių tikėjimo mokymo dalis, kurią lydi tiek gili pagarba Dievo teisingumui, tiek viltis Jo gailestingumui. Nuo ankstyvųjų krikščionybės amžių tikintieji laukė dienos, kai „Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje“ (plg. Mt 25, 31) ir kiekvienam bus atlyginta pagal jo darbus. Ši diena krikščionių teologijoje siejama su žmonijos istorijos pabaiga, o taip … [Skaityti toliau…]
Teodidaktizmas (gr. Θεοδιδακτισμός, Theodidaktismós; angl. Theodidacticism) – retai vartojama, bet prasminga sąvoka, nusakanti tiesioginį Dievo mokymą, kai žmogus tampa ne šiaip klausytoju, o gavėju. Tokie atvejai Biblijoje dažnai žymimi žodžiais: „Taip kalba Viešpats“ – ir tai reiškia, kad tai ne žmogaus išmintis, o paties Dievo perduota žinia. Teodidaktizmas apima ne visą teologiją ar švietimą, o … [Skaityti toliau…]
Yra žmonių, kurie tiki velniu kaip centrine dvasine figūra, o ne Dievu, tačiau tokios tikėjimo sistemos yra retos, dažnai marginalios ir skiriasi savo pobūdžiu – nuo simbolinių iki religinių. Šis tikėjimas gali būti susijęs su įvairiomis kultūrinėmis, filosofinėmis ar kontrkultūrinėmis praktikomis, kurios velnią suvokia ne kaip absoliutų blogį, o kaip išsilaisvinimo, maišto ar individualizmo simbolį. … [Skaityti toliau…]
Romėnų dievai yra senovės Romos politeistinės religijos pagrindas – tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes. Šie dievai buvo ne tik mitologinės būtybės, bet ir neatsiejama Romos kultūros … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.