Encyklika „Ingravescentibus Malis“ buvo paskelbta 1937 m. rugsėjo 29 d. popiežiaus Pijaus XI. Tai buvo viena iš paskutiniųjų jo encyklikų, parašyta prieš pat jo mirtį 1939 m. Dokumentas buvo paskelbtas Šv. Mykolo Arkangelo šventėje ir skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams bei tikintiesiems. Lietuviškai encyklika dažniausiai vadinama „Didėjant blogybėms“, „Didėjant blogiui“ arba „Apie didėjančias blogybes“. Šie … [Skaityti toliau…]
„Lux Veritatis“ (liet. „Tiesos šviesa“) – tai popiežiaus Pijaus XI paskelbta enciklika, pasirodžiusi 1931 m. gruodžio 25 d., per Kalėdas. Ji buvo parašyta Efezo visuotinio Bažnyčios susirinkimo 1500 metų sukakčiai pažymėti. Encikliką parašė pats Pijus XI (tikrasis vardas Achille Ratti), kuris pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m. Tai buvo laikotarpis, kai Katalikų Bažnyčia turėjo … [Skaityti toliau…]
1921 m. balandžio 30 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką In praeclara summorum, skirtą paminėti 600-ąsias Dantės Aligjerio mirties metines. Ši enciklika skirta literatūros ir teologijos tyrinėtojams, taip pat visai Katalikų Bažnyčiai, kaip liudijimas, kad Dantės kūryba neatskiriama nuo krikščioniškosios pasaulėžiūros. Dantė Aligjeris, viduramžių italų poetas, garsiausias dėl savo epo Dieviškoji komedija, šiame dokumente pristatomas … [Skaityti toliau…]
Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]
Enciklikos pavadinimas „Diuturni temporis“ verčiamas kaip „Ilgą laiką“ arba „Per ilgą laiką“. Lietuviškai šis dokumentas dažniausiai vadinamas „Apie rožinio maldą“ arba „Apie rožinio vaisingumą ir galią“. Tai dvyliktoji ir paskutinė Leono XIII enciklika apie rožinį – tarsi simbolinė kulminacija jo mariologinių pamokymų. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII ir paskelbė 1898 m. rugsėjo 5 d. Tai … [Skaityti toliau…]
Pranašas – tai žmogus, kuris, kaip tikima, gauna dievišką žinią ar įkvėpimą ir perduoda ją žmonėms. Pranašai dažniausiai laikomi dvasiniais mokytojais, perspėjančiais apie ateitį, skelbiančiais moralines vertybes ar dievišką valią. Skirtingose religijose pranašai suvokiami nevienodai, bet juos vienija pagrindinis bruožas: jie nesiekia valdžios ar asmeninės naudos, o tampa „tiltu“ tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulio. Pranašo … [Skaityti toliau…]
Encikliką Inscrutabili Dei consilio paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. balandžio 21 d., vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmasis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, oficialus kreipimasis į visą Katalikų pasaulį. Enciklikos pavadinimas lotyniškai pažodžiui reiškia „Neištiriami Dievo ketinimai“, tačiau katalikiškuose ir akademiniuose šaltiniuose sutinkami keli variantai: Visi šie variantai atspindi mintį, kad Dievo valia … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]
Felix Mendelssohn (Feliksas Mendelsonas) Bartholdy oratorija „Elijas“ (vok. Elias, op. 70) yra vienas reikšmingiausių romantizmo epochos sakralinės muzikos kūrinių, sukurtas 1846 m. ir pirmą kartą atliktas tų pačių metų rugpjūčio 26 d. Birmingamo festivalyje, Anglijoje. Kūrinys pasakoja apie Senojo Testamento pranašą Eliją, remdamasis Karalių knygomis (1 Kar 17–19, 2 Kar 2), ir vaizduoja jo kovą … [Skaityti toliau…]
Angelų Karalienė, dažniausiai vadinama Marija, yra svarbi figūra katalikų ir kai kuriose kitose krikščioniškose bažnyčiose. Ji garbinama kaip Jėzaus Kristaus motina ir užima ypatingą vietą dvasingumo ir maldos gyvenime. Titulas „Angelų Karalienė“ pabrėžia Marijos aukštą statusą dangiškoje hierarchijoje ir jos valdžią bei globą angelams. Šis titulas nėra tiesiogiai minimas Biblijoje, bet yra išaugęs iš tradicijų ir teologijos. Marijos garbinimas kaip Angelų Karalienės yra susijęs su jos vaidmeniu kaip Dievo Motinos ir jos pergale prieš blogį. Daugelis maldų ir himnų yra skirti Marijai, Angelų Karalienei, prašant jos užtarimo ir pagalbos. Šis titulas atspindi gilią tikėjimą Marijos šventumu ir jos artima santykiu su Dievu. Tikėjimas Marijos užtarimu ir jos globėjiška galia suteikia tikintiesiems stiprybės ir vilties.