Oxóssi (jorubų kalba Òṣóòsi) – tai medžioklės, miškų, išminties ir intuicijos Orixá. Jis yra tylus, greitas ir taiklus – dievybė, kuri pataiko tiesiai į tiesą taip pat tiksliai, kaip strėlė į taikinį. Jorubų kalboje jo vardas kilęs iš žodžių òṣó (medžiotojas, burtininkas) ir òòsi (turintis kryptį), todėl Oxóssi reiškia „tas, kuris taikliai žino kelią“.
Jorubų mitologijoje Oxóssi – tai medžiotojas, kuris išmoko klausytis miško kvėpavimo. Jis neseka grobio jėga, o jį suranda išmintimi ir kantrybe. Pasakojama, kad kadaise jis buvo žmogus – vienišas medžiotojas, gyvenęs miškuose. Dievai jį pasirinko dėl jo gebėjimo išgyventi be smurto, gerbiant kiekvieną gyvą būtybę. Kai jis išgelbėjo žmones nuo bado, sumedžiodamas vieną gyvūną, kuris pamaitino visą gentį, dievai pakėlė jį į orixá rangą ir pavertė gamtos globėju.
Oxóssi yra žinojimo dievybė – jis valdo ne knyginę išmintį, o instinktą, intuiciją ir tylos jėgą. Candomblé tradicijoje sakoma, kad jis kalba tada, kai reikia, ir tyli tada, kai žino daugiau nei kiti. Jo žvilgsnis – visada budrus, bet niekada ne agresyvus. Dėl šios priežasties jis laikomas tobulos pusiausvyros simboliu tarp veikimo ir apmąstymo.
Jo ginklas – lankas ir strėlė, vadinami ofá, kurie simbolizuoja tikslumą ir teisingą kryptį. Sakoma, kad Oxóssi strėlė niekada nepataiko į neteisingą taikinį – jis pataiko į tai, kas būtina, o ne į tai, kas norima. Todėl jis vadinamas ir teisingo sprendimo dievu. Jo spalva – žalia, atspindinti miškų energiją, o jo metalas – varis.
Candomblé ritualuose Oxóssi šokiai atspindi medžioklės judesius: rankos formuoja lanką, kūnas lenkiasi į priekį, žvilgsnis nukreiptas toli. Šokis tarsi tylus pasakojimas apie žmogaus santykį su gamta – kad žmogus turi ne pavergti mišką, o išmokti jame gyventi.
Oxóssi garbinamas kartu su Ogum – geležies dievu, nes Ogum atveria kelią, o Oxóssi jį ištyrinėja. Jų sąjunga simbolizuoja ryšį tarp jėgos ir išminties. Jis taip pat siejamas su Exu, kuris praneša žinias, nes medžiotojas turi žinoti, kur eiti – todėl tarp jų vyrauja pagarbi draugystė.
Jo kilmės miestas jorubų tradicijoje – Ketu (dabartinis Beninas), kur iki šiol egzistuoja šventykla, skirta šiai dievybei. Kai afrikiečiai buvo išvežti į Braziliją, Ketu tradicija tapo viena stipriausių Candomblé šakų, todėl Oxóssi yra vienas svarbiausių ir labiausiai gerbiamų Orixás Brazilijoje. Jo garbei Bahijoje kasmet vyksta šventė „Festa de Oxóssi“, kur būgnai skamba tris dienas, o miškų žaluma persikelia į miestų aikštes.
Iš katalikiškos sintezės Oxóssi dažnai tapatinamas su šventuoju Sebastianu – šventuoju kankiniu, kuris irgi vaizduojamas su strėlėmis. Šis ryšys neatsitiktinis: abu simbolizuoja taiklumą, drąsą ir vidinę tylą prieš išbandymus.
Viename senajame mite sakoma, kad dievai sušaukė visus Orixás į susirinkimą, kad rastų tą, kuris galėtų aprūpinti žmones maistu. Daugelis bandė ir nepavyko, o tik Oxóssi grįžo su laimikiu, sakydamas: „Kūnas stiprus ne dėl jėgos, o dėl taiklaus sprendimo.“ Šis pasakojimas tapo jo esme – išmintis yra tikslumas.
Candomblé tikintieji kreipiasi į Oxóssi, kai reikia susikaupimo, aiškaus mąstymo ir gebėjimo rasti teisingą kelią. Jis globoja studentus, tyrinėtojus, menininkus, keliautojus ir visus, kurie gyvena iš savo sumanumo. Sakoma, kad kai žmogus girdi savo intuiciją, tada per jį kalba Oxóssi.
Oxóssi taip pat siejamas su dvasine ekologija. Jis primena, kad gamta nėra resursas, o šventovė. Medžiotojas turi žinoti, kada sustoti – kitaip strėlė, paleista be reikalo, grįš į tą, kuris ją iššovė. Dėl šios priežasties Oxóssi vadinamas ir „miško balsu“, kuris moko pagarbos kiekvienam gyvam daiktui.
Jo giesmė sako:
„Oxóssi, tas, kuris taikliai šauna,
kuris eina vienas, bet niekada ne klaidžioja,
kuris klausosi miško širdies ir žino, ką ji sako.“
Oxóssi yra ramybės karys, išminties medžiotojas. Jis moko, kad tikras tikslas nėra grobis, o supratimas, kaip gyventi harmonijoje su pasauliu. Kur yra tylus pasitikėjimas, ten yra Oxóssi, o ten, kur žmogus pasiekia tikslą be triukšmo – ten jo strėlė jau pasiekė tiesą.