O Švenčiausioji, o tyriausioji,
o Mergele Marija!
Motin geroji, nesuteptoji,
melski, o melski už mus!
Mūs Ramintoja, Užtarytoja,
Dievo Motin Marija!
Kai bausmės laukiam, mes tave šaukiam:
melski, o melski už mus!
Mes pavargėliai, nusidėjėliai,
gelbėk mus, o Marija!
Šalink silpnybes, mokyk kantrybės;
melski, o melski už mus!
Motina, mums šviesk, savo ranką tiesk,
išklausyk mus, Marija!
Tavo malonės gydo ligonius,
melski, o melski už mus!
Ši giesmė išreiškia gilų pasitikėjimą ir viltį Švč. Mergelėje Marijoje kaip užtarėjos ir Ramintojoje. Pirmame posme šlovinama Marijos nekaltybė ir šventumas, prašant jos maldų už mus. Antrame posme Marija kreipiama kaip Dievo Motina, prašant užtarimo ir globos sunkiomis akimirkomis. Trečiame posme išreiškiama būtinybė gauti Marijos pagalbą ir kantrybės dorybės, o ketvirtame posme prašoma, kad Marija suteiktų šviesą ir pagydytų ligonius per savo malones. Giesmė rodo asmeninį ir dvasinį ryšį su Marija, ieškant jos pagalbos ir užtarimo.
Skaitykite daugiau..Ši giesmė yra gyvas pavyzdys, kaip paprasti tikintieji per muziką randa tiltą į dangų. Teologijoje Marija vadinama Naująja Ieva, kuri savo paklusnumu taiso senąsias klaidas. Istoriškai tokios liaudies giesmės gimė sunkiais laikmečiais, kai žmonės neturėjo kitos paguodos tik gilią viltį. Įdomu tai, kad kreipinys Ramintoja lietuviškoje tradicijoje turi ypatingą skambesį, siejamą su Vilniaus
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Ten amžiais meldėsi tie, kurie ieškojo dvasinės ramybės po gyvenimo audrų. Marijos vaizdavimas kaip Motinos, tiesiančios ranką, remiasi senąja Bažnyčios tradicija, kur ji regima kaip Karalienė, sėdinti šalia savo Sūnaus sosto ir užtarianti vargšus. Giesmės tekstas atskleidžia krikščioniškąjį realizmą. Žmonės neslepia savo silpnybių bei vargo, bet drąsiai eina prašyti pagalbos. Teologiškai tai reiškia, kad nuodėmė ar silpnumas nėra kliūtis artėti prie dangaus motinos, nes jos širdis visada atvira kenčiantiems. Šis kūrinys taip pat primena seną paprotį giedoti nelaimėse, kai bendruomenė susivienydavo bendrai maldai ir šitaip stiprindavo savo tikėjimą kasdienybėje.