Noriu įžiebti šviesą už augalus ir medžius, kurie mus maitina ir kurių grožiu džiaugiasi mūsų
širdys. Noriu įžiebti šviesą už visas rūšis, kurios šiandien išmiršta.
Noriu įžiebti liepsną už visus gyvūnus – oro ir jūrų, miškų ir laukų, – kurie kartu su augalais
kuria mūsų gyvenamąją aplinką. Uždegu šviesą už kiekvieną būtybę, kuri kenčia dėl mūsų,
žmonių, griaunančių veiksmų.
Noriu įžiebti liepsnelę už tą dalį žmonijos, kuri iš pasaulio turtingumo gauna naudos. Uždegu
šią švieselę taip pat už visus tuos, kurie kenčia nuo skurdo ir nepritekliaus.
Noriu uždegti liepsnelę už visus tuos, kurie prievarta ir jėga kelia grėsmę ir žemina. Taip pat
už vaikus, moteris ir vyrus, kurie tą prievartą kenčia.
Noriu uždegti šviesą už visus tuos, kurie save supranta kaip taikos įrankį. Ir už tuos, kurie tiki,
jog teisybę ir taiką galima užtikrinti ginklais.
Noriu įžiebti liepsną už visus tuos, kurie gali ramiai gyventi taikoje ir už tuos, kurie pasmerkti
karo pavojams. Dabar galvojame apie visus, kuriems grasinama, kurie buvo ir bus išvaryti,
nužudyti.
Noriu įžiebti liepsnelę už atsakingus politikus ir valstybių galinguosius, kurie tvarko žmonijos
likimą.
Noriu įžiebti liepsnelę už atsakinguosius pasaulio ekonomikoje, nuo kurių priklauso, kaip
teisingai dalijami Žemės turtai.
Noriu įžiebti liepsnelę už šio pasaulio jaunimą, nuo kurio budrumo ir atvirumo, sąmoningumo
priklauso ateities viltis.
Noriu įžiebti liepsnelę už visus tuos, kurie savo tėvynėje niekada nepasigedo saugumo. Ir už
tuos, kurie dėl kokios nors priežasties yra pabėgėliai ir jaučiasi netekę tėvynės.
Noriu įžiebti liepsnelę už visas dvasines būtybes, kurios mūsų pastangomis bando sukurti
gyvenimo vertą pasaulį, bet taip pat ir už tas, kurios dar nerado išsigelbėjimo.
Noriu įžiebti liepsnelę už išmintinguosius ir visų religijų vadovus, kad jie visa esybe siektų
taikos ir teisingumo pasaulyje.
Noriu įžiebti liepsnelę už visus žmones, kurie padeda keisti rasistines struktūras.
Noriu įžiebti liepsnelę už visus žmones, kurie stengiasi dėl lyčių lygybės ir saugo moterų bei
vyrų orumą.
Įdomu tai, kad ankstyvojoje krikščioniškoje ikonografijoje šviesa buvo glaudžiai siejama su krikšto sakramentu, simbolizuojančiu išėjimą iš tamsos (nuodėmės) į Dievo šviesą. Šiandienos veiksmas, uždegant liepsną už kenčiančius, rezonuoja su mistine tradicija, ypač Rytų Bažnyčiose, kur šviesa laikoma ne tik Dievo buvimu, bet ir Jo neįkuriama energija, vadinama *energeia*. Mūsų asmeninė liepsna tampa mažu, bet realiu dalyvavimu tame neapčiuopiamame, bet viską apimančiame Dieviškajame švytėjime, kuris, pasak teologų, yra vienintelė tikroji egzistencijos prasmė. Taigi, kiekviena uždegta žvakė yra tylus, bet radikalus teologinis pareiškimas prieš bet kokią pasaulio tamsą.