Nojaus knyga

Nojaus knyga (Liber Noë / 1QNoah / 4Q534–536 / 6Q14) yra vienas iš fragmentiškai išlikusių priešpotvynio pasaulio pasakojimų, susijusių su Henochine tradicija ir Qumrano bibliotekos apokrifine literatūra. Šis kūrinys nėra vientisas tekstas, o kelių rankraščių nuotrupos, kurios leidžia atkurti tik dalį pasakojimo apie Nojaus gimimą, angelų veikimą ir pasaulio sugedimą. Nors Nojaus knyga kartais minima kartu su Milžinų knyga, ji yra savarankiškas kūrinys, turintis kitą teminę kryptį ir kitą rankraščių grupę.

Ši knyga susijusi su ankstyvąja žydų apokaliptika, kurioje Nojus vaizduojamas kaip išskirtinės kilmės ir ypatingos misijos žmogus. Fragmentuose matyti, kad Nojus suvokiamas kaip dangiškųjų jėgų globotinis, o jo gimimas ir gyvenimas pateikiami kaip ženklas artėjančiam pasaulio teismui. Tekste minimi angelai, dangiškosios būtybės ir moralinis žmonijos nuosmukis, kuris tampa potvynio priežastimi.

Nojaus knyga išliko tik nuotrupomis, todėl jos rekonstrukcija remiasi kelių rankraščių palyginimu. Fragmentai rodo, kad tekstas buvo platesnis ir turėjo aiškią struktūrą, tačiau šiandien galima atkurti tik atskiras scenas ir teologines temas. Nepaisant fragmentiškumo, šis kūrinys yra svarbus ankstyvosios judaizmo literatūros liudijimas.

Rankraščiai ir jų pobūdis

Nojaus knyga išliko keliuose Qumrano rankraščiuose, parašytuose aramėjiškai ir datuojamuose II–I a. pr. Kr. Šie tekstai sudaro vadinamąjį Nojaus ciklą – pasakojimų grupę apie Nojaus gimimą, jo išskirtinumą ir priešpotvynio pasaulio būklę. Fragmentai rodo, kad šis kūrinys buvo platesnis, tačiau iki mūsų dienų išliko tik nuotrupos.

1Q19 (1QNoah) – datuojamas I a. pr. Kr. Tai ankstyviausias fragmentas, kuriame minimas žmonijos sugedimas, jų šauksmas į Dievą ir dangiškųjų būtybių reakcija į žemės būklę. Šis tekstas rodo, kad Nojus buvo suvokiamas kaip Dievo atsakas į moralinį pasaulio nuosmukį.

4Q534–536 (4QElect of God / 4QAramaic N / 4QAramaic C) – datuojami II–I a. pr. Kr. Tai didžiausia ir svarbiausia Nojaus ciklo dalis. Juose aprašomas ypatingas vaiko gimimas, jo neįprasta išvaizda, žymės ant kūno, būsima išmintis ir dangiškas pašaukimas. Šiuose fragmentuose Nojus vaizduojamas kaip Dievo išrinktasis, turintis ypatingą misiją ir gebėjimą suprasti paslaptis, kurios paprastai skirtos tik dangiškosioms būtybėms.

6Q14 – labai trumpas, beveik neišskaitomas fragmentas, datuojamas I a. pr. Kr. Jis priskiriamas Nojaus ciklui dėl teminio ryšio su gimimo pasakojimu, nors jo tekstas yra minimalus. Formaliam pilnumui šis fragmentas įtraukiamas į Nojaus tradicijos korpusą.

Turinys ir pagrindinės temos

Išlikę fragmentai leidžia atpažinti kelias svarbias temas, kurios kartojasi Henochinėje literatūroje. Pirmoji tema yra žmonijos sugedimas ir jų šauksmas į Dievą. Fragmentuose minimi žmonių nusikaltimai, jų moralinis nuosmukis ir dangiškųjų būtybių reakcija į žemės būklę. Antroji tema yra angelų tarpininkavimas, kai dangiškosios būtybės kreipiasi į Aukščiausiąjį dėl žmonijos likimo. Trečioji tema yra ypatingas Nojaus gimimas, kuris pateikiamas kaip ženklas, kad Dievas ruošiasi įsikišti į pasaulio istoriją.

Kai kuriuose fragmentuose Nojus vaizduojamas kaip išskirtinis vaikas, turintis žymes ant kūno, neįprastą išvaizdą ir išskirtinę išmintį. Ši tradicija sutampa su 1 Henoko ir Jubilejų knygos pasakojimais, kuriuose Nojus gimsta kaip dangiškos kilmės žmogus, turintis ypatingą misiją. Fragmentuose minimi ir angelai – Michaelas, Sarielis, Raphaelis ir Gabrielius, kurie kreipiasi į Dievą dėl žmonijos būklės.

Ryšys su kitais apokrifais

Nojaus knyga glaudžiai susijusi su Henochine literatūra, ypač su 1 Henoko knygos dalimis, kuriose aprašomas priešpotvynio pasaulis. Ji taip pat siejasi su Jubilejų knyga, kurioje Nojus vaizduojamas kaip teisus žmogus, gaunantis dangišką mokymą. Nors Nojaus knyga kartais minima kartu su Milžinų knyga, ji nėra jos dalis. Šiuos du kūrinius jungia tik bendra mitologinė aplinka ir angelų veikimas.

Nojaus knyga yra svarbi tuo, kad pateikia ankstyvą žydų tradicijos interpretaciją apie Nojaus kilmę ir pašaukimą. Fragmentuose matyti, kad Nojus suvokiamas kaip Dievo išrinktasis, turintis ypatingą vaidmenį žmonijos istorijoje. Ši tradicija vėliau paveikė tiek judaizmą, tiek krikščionybę.

Fragmentiškumas ir išlikimas

Nojaus knyga išliko tik nuotrupomis, todėl jos rekonstrukcija yra sudėtinga. Rankraščiai rodo, kad tekstas buvo platesnis ir turėjo aiškų pasakojimą, tačiau šiandien galima atkurti tik atskiras scenas. Nepaisant to, šie fragmentai yra svarbūs, nes leidžia suprasti, kaip ankstyvoji judaizmo tradicija suvokė Nojų, jo kilmę ir pasaulio būklę prieš potvynį.

Šis kūrinys papildo Henochinės literatūros vaizdą ir leidžia geriau suprasti priešpotvynio mitologijos raidą. Fragmentai rodo, kad Nojus buvo suvokiamas kaip dangiškos kilmės žmogus, turintis ypatingą išmintį ir Dievo paskirtį.


Nojaus knyga

1Q Nojaus knyga (1Q19 [1QNoah])

Fragm. 1
1 […] jis buvo […] 2 […] jie padaugėjo žemėje ir […] 3 [… nes visi žmonės pametė] savo kelią žemėje […] 4 [… kai jie žuvo, jie pradėjo šaukti] ir jų šauksmai pasiekė Dievą ir […]

Fragm. 2
1 Dangaus[Šventieji] […] 2 [sakydami: Pateikite] mūsų bylą [Aukščiausiajam…] 3 […] 4 [ir Mykolas, Sarielis, Rafa]elis ir Gabrielius[tarė Viešpačiui: …] 5 Viešpačių [Viešpatie] ir Galingųjų [Galingasis…] 6 […] amžių

4Q Dievo Išrinktasis (4Q534[4QMess ar])

I skiltis
1 iš rankos du […] ženklas; raudoni yra 2 jo plaukai ir jis turi apgamų ant […] [Tuščia] 3 ir mažyčių žymių ant savo šlaunų […] besiskiriančių viena nuo kitos. Jis žinos… 4 Savo jaunystėje jis bus… [… kaip] tas, kuris nieko nežino, iki to laiko, kai jis 5 pažins tris knygas. [Tuščia] 6 Tuomet jis įgis apdairumo ir žinos […] … vizijų, kad pasiektų aukštesniąją sferą. 7 Ir su savo tėvu, ir su savo protėviais […] gyvenimas ir senatvė. Su juo bus patarimas ir įžvalgumas 8 ir jis žinos žmonių paslaptis. Jo išmintis pasieks visas tautas. Jis žinos visų gyvų būtybių paslaptis. 9 Visi jų planai prieš jį žlugs, nors visų gyvų būtybių priešiškumas bus didelis. 10 […] jo planai, nes jis yra Dievo išrinktasis. Jo gimimas ir jo atodūsis (kvėpavimo iškvėpimas) 11 […] jo planai tęsis amžinai. [Tuščia] 12 […] kad ne […] 13 planas […] 14-17 […]

II skiltis
1 […] kuris […] krito senovės laikais. Duobės sūnūs […] 2 […] blogis. Dėmė […] 3 […] 4 […] kad eitų […] 5 […] kū[nas…] 6 […] 7 ir jo atodūsis […] 8 amžinai […] 9-10 […] 12 ir miestai […] 13 ir jie sunaikins […] 14 Vandenys baigsis […] jie sunaikins… iš aukštybių. Jie visi ateis […] 15 […][Tuščia] 16 […] ir jie visi bus sunaikinti. Jo darbas bus kaip Stebėtojų. 17 Vietoj jo balso […] jis ant jo padės savo pamatą. Jo nuodėmė ir jo klaida 18 […] Šventasis ir Stebėtojai […] sakyti 19 [jis kal]bės prieš jį […]

4Q Aramėjiškas N (4Q535)

Fragm. 1
1 kai … […] 2 Barakelis (Baraq’el) […] 3 mano veidas dar kartą […] 4 aš atsikėliau […]

Fragm. 2
1 […] gimimo laikas […] 2 […] […] namo sienos […] 3-4 […]

Fragm. 3
1 […] jis gimsta. Jie sujungiami vakare […] 2 […] jis gimsta naktį ir išeina pilnai susiformavęs (tobulas) … [… su] 3 trijų šimtų penkiasdešimties šekelių svoriu […] 4 […] jis miega iki dienos vidurio ir … […] 5 […] dieną, kol baigs […] metus 6 […] jis atsiskiria nuo to dėl jo […]

4Q Aramėjiškas C (4Q536)

Fragm. 1 I skiltis
1 […] jie bus […] 2 [… šven]tieji prisi[mins] 3 […] jam bus apreikštos švie[sos] 4 […] visas jų mokymas, kuris 5 […] žmogaus išmintis, ir kiekvienas išmintingas žmogus 6 […] regione, ir jis bus didis 7 […] žmogus drebės ir kol 8 […] jis atskleis paslaptis. Kaip Elyonin (Aukščiausieji) 9 […] su paslapčių supratimu 10 […] ir taip pat 11 […] dulkėse 12 […] pirmiausia […] paslaptis kyla 13 […] tepriskaičiuoja jis mane prie […] dalies

Fragm. 1 II skiltis
7 iš […] 8 jis padarė. […] 9 ko jūs bijote dėl visų … […] 10 jis sustiprins jo slėpimą jūsų jėgų pabaigoje. Jų turtas […] 11 ir jis nemirs blogio dienomis. Ir išmintis sklis iš tavo burnos. Aš šlovinsiu tave […] 12 yra pasmerktas mirti. Kas užrašys Dievo žodžius knygoje, kuri nesusidėvi? Ir mano posakiai […?] 13 Tu eisi link manęs, ir nedorėlių laikais jis pažins tave amžinai. Žmogus, kuris […] tavo tarnai, [tavo] sūnūs

Fragm. 2
1 […] jis miega iki dienos vidurio 2 […] dieną, kol baigs […] metus 3 […] jis atsiskiria nuo to dėl jo […]