Šventoji Rita iš Kašos (1381–1457 m.) yra viena iš labiausiai gerbiamų Katalikų Bažnyčios šventųjų, vadinama neįmanomų situacijų, beviltiškų atvejų ir sunkių santuokų globėja. Jos gyvenimas, pilnas išbandymų, kantrybės ir tikėjimo, tapo įkvėpimu milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Per savo kančią ir atsidavimą Dievui ji parodė, kad net pačiose sudėtingiausiose situacijose viltis ir malda gali atverti kelią stebuklams.
Rita, gimusi kaip Margherita Lotti mažame Kašos miestelyje Italijoje, nuo vaikystės troško pašvęsti savo gyvenimą Dievui. Tačiau, paklusdama tėvų valiai, ji ištekėjo už Paolo Mancini, žmogaus, žinomo dėl savo sunkaus charakterio ir smurtinio elgesio. Santuoka buvo pilna išbandymų, tačiau Rita kantriai meldėsi už savo vyrą. Po daugelio metų jos maldos buvo išklausytos: Paolo atsivertė ir tapo geresniu žmogumi, tačiau netrukus buvo nužudytas dėl senų nesutarimų. Rita, užuot keršijusi, atleido žudikams, parodydama krikščionišką gailestingumą.
Dar didesnis išbandymas Ritą ištiko, kai abu jos sūnūs, paveikti keršto kultūros, planavo atkeršyti už tėvo mirtį. Rita meldėsi, kad jie verčiau mirtų, nei gyventų nuodėmėje. Netrukus abu sūnūs mirė nuo ligos, o Rita, likusi viena, visiškai atsidavė Dievui. Ji įstojo į augustiniečių vienuolyną Kašoje, kur gyveno maldoje ir atgailoje. Vieną dieną, medituodama apie Kristaus kančią, Rita gavo stigmos ženklą – neužgyjančią žaizdą kaktoje, kurią nešiojo kaip Kristaus kančios simbolį iki mirties. Jos gyvenimas rodo Šventojo Rašto žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11, 28).
Neįmanomų situacijų globėja
Šv. Rita vadinama neįmanomų situacijų globėja dėl daugybės stebuklų, įvykusių per jos užtarimą tiek jai gyvai esant, tiek po mirties. Jos gyvenimas buvo pilnas iššūkių – smurtinė santuoka, vaikų netektis, visuomenės atmetimas – tačiau ji niekada neprarado tikėjimo. Todėl tikintieji kreipiasi į ją, kai susiduria su, atrodytų, neišsprendžiamomis problemomis: sunkiomis ligomis, šeimos krizėmis ar beviltiškomis situacijomis. Kaip rašė popiežius Jonas Paulius II savo homilijoje apie šv. Ritą 2000 m.: „Rita yra vilties ženklas tiems, kurie jaučia, kad jų situacija yra be išeities. Jos gyvenimas moko mus, kad Dievo gailestingumas yra stipresnis už bet kokį sunkumą.“
Šv. Rita taip pat globoja moteris, patiriančias santuokos sunkumus, ir motinas, besirūpinančias savo vaikais. Jos pavyzdys rodo, kad kantrybė ir malda gali pakeisti net pačias sudėtingiausias aplinkybes. Socialiniuose tinkluose, pvz., X platformoje, dažnai dalijamasi istorijomis apie šv. Ritos užtarimą, kur ji minima kaip „neįmanomų atvejų advokatė“.
Viena iš žymiausių istorijų apie šv. Ritą yra stebuklas, įvykusis 1457 m., po jos mirties. Jauna mergaitė, gimusi nebyli, buvo atvesta prie šv. Ritos kapo Kašos vienuolyne. Karštai meldžiantis, mergaitė pradėjo kalbėti, pirmiausia ištardama „Ave Maria“. Šis stebuklas, užfiksuotas Bažnyčios dokumentuose, padėjo plisti šv. Ritos garbei.
Kita istorija, susijusi su šv. Rita, yra „rožės stebuklas“. Jau būdama sunkiai serganti, Rita paprašė savo giminaitės atnešti rožę iš jos sodo žiemą – metu, kai rožės nežydi. Giminaitė, laikydama tai neįmanoma, vis dėlto nuėjo ir rado vienintelę žydinčią rožę. Šis stebuklas tapo šv. Ritos simboliu, o rožės dažnai naudojamos meldžiantis jos užtarimo. Lietuvoje tikintieji, ypač Kauno šv. Ritos parapijoje, per jos šventę (gegužės 22 d.) neša rožes kaip padėkos ženklą.
Šiuolaikiniame kontekste šv. Ritos užtarimas siejamas su įvairiomis istorijomis. Pavyzdžiui, viena moteris iš Lietuvos, kenčianti nuo sunkios ligos, pasakojo, kaip po novenos šv. Ritai jos sveikata netikėtai pagerėjo. Tokios istorijos, nors ir asmeninės, stiprina tikinčiųjų pasitikėjimą šv. Ritos galia. Kaip rašoma Šventajame Rašte: „Dievo akyse brangios yra Jo šventųjų ašaros“ (Ps 116, 15, adaptuota).
Lietuvoje šv. Rita yra gerbiama, ypač Kauno šv. Ritos parapijoje, įkurtoje 2007 m., kur tikintieji renkasi melstis už neįmanomas situacijas. Jos šventė, minima gegužės 22 d., sutraukia daug maldininkų, kurie neša rožes ir prašo užtarimo. Parapijoje taip pat vyksta novenos – devynių dienų maldos – skirtos šv. Ritai, ypač prieš jos šventę.
Pasaulyje šv. Rita yra ypač populiari Italijoje, Brazilijoje ir Filipinuose, kur jos šventovės Kašoje ir kitur yra piligrimystės centrai. Jos gyvenimas įkvepia ne tik katalikus, bet ir kitus, ieškančius vilties. Kaip sakė šv. Augustinas, kurio regulą sekė Rita: „Viltis turi dvi dukteris – kantrybę ir drąsą.“ Šv. Rita įkūnija šias dorybes, mokydama mus nepasiduoti net tada, kai atrodo, kad nėra išeities.
Kodėl kreipiamės į šv. Ritą?
Šv. Rita yra neįmanomų situacijų globėja, nes jos gyvenimas buvo pilnas iššūkių, kuriuos ji įveikė tikėjimu ir malda. Ji moko mus, kad net tamsiausiais momentais Dievas yra arti. Popiežius Pranciškus 2016 m. audiencijoje pabrėžė: „Šventieji nėra superherojai, bet paprasti žmonės, kurie savo gyvenimu parodė Dievo meilę.“ Šv. Rita yra toks pavyzdys – moteris, kuri, nepaisydama skausmo, tapo vilties švyturiu.
Tikintieji kreipiasi į šv. Ritą, kai susiduria su:
- Sunkiais santuokos išbandymais ar šeimos krizėmis.
- Neišgydomomis ligomis ar finansiniais sunkumais.
- Situacijomis, kai atrodo, kad nėra jokios vilties.
Jos užtarimas dažnai lydimas novenos maldos, kurios metu meldžiamasi devynias dienas, prašant stebuklo. Viena iš tradicinių maldų sako: „Šventoji Rita, neįmanomų atvejų globėja, melsk už mus, kad Dievas suteiktų mums vilties ir stiprybės.“