Mirė popiežius. Laidotuvės ir tradicijos

Popiežiaus mirtis yra reikšmingas įvykis Romos katalikų bažnyčiai ir visam pasauliui. Kai popiežius miršta, įsijungia šimtmečius puoselėjamos tradicijos ir ritualai, kurie rodo Bažnyčios istoriją, dvasingumą ir organizacinę struktūrą. Šie ritualai, aprašyti specialiame dokumente „Ordo Exsequiarum Romani Pontificis“ („Romos pontifiko laidotuvių tvarka“), apima mirties patvirtinimą, viešą atsisveikinimą, laidotuvių mišias ir palaidojimą.

Popiežiaus mirtis patvirtinama oficialiu procesu, kurį atlieka Vatikano pareigūnai. Tradiciškai popiežiaus kamerlingas (camerlengo), šiuo metu kardinolas Kevinas Farrellas, yra atsakingas už mirties patvirtinimą. Anksčiau buvo paprotys, kai kamerlingas tris kartus pašaukdavo popiežių jo krikšto vardu ir lengvai paliesdavo jo kaktą sidabriniu plaktuku, tačiau šis ritualas, laikomas mitu, nebėra praktikuojamas ir nėra minimas oficialiuose dokumentuose. Vietoj to, Vatikano sveikatos tarnybos vadovas išduoda mirties liudijimą, o kamerlingas oficialiai paskelbia apie popiežiaus mirtį.

Po mirties patvirtinimo popiežiaus kūnas paruošiamas laidotuvėms. Kūnas aprengiamas raudonais liturginiais drabužiais, simbolizuojančiais popiežiaus kaip vyskupo tarnystę, uždedama balta mitra ir kartais palliumas – vilnonė juosta, simbolizuojanti ganytojo pareigas. Popiežius Pranciškus 2024 m. supaprastino šias tradicijas, atsisakydamas anksčiau naudotų trijų karstų (kiparisinių, švininių ir ąžuolinių) ir pasirinkdamas paprastesnį medinį karstą su cinko įdėklu. Karste taip pat dedama popiežiaus pontifikato monetų, jo gyvenimo ir darbų aprašymas, vadinamas rogito (oficialus dokumentas, suvyniojamas ir įdedamas į cilindrinį vamzdelį), o kitas egzempliorius saugomas Vatikano archyve.

Popiežiaus žiedas, vadinamas Žvejo žiedu (Anulus Piscatoris), vaizduojantis šv. Petrą, žvejojantį iš valties, tradiciškai sunaikinamas kamerlingo, kad būtų užkirstas kelias dokumentų klastojimui. Šis ritualas simbolizuoja popiežiaus autoriteto pabaigą. Popiežiaus Pranciškaus atveju jo apartamentai Casa Santa Marta buvo užantspauduoti, kad būtų išsaugota privatumo ir saugumo tvarka iki naujo popiežiaus išrinkimo.

Po paruošimo popiežiaus kūnas paprastai perkeliamas į Šv. Petro baziliką, kur kelias dienas (paprastai 3–4) jis pašarvotas viešam atsisveikinimui. Tikintieji, piligrimai ir turistai gali praeiti pro atvirą karstą, išreikšdami pagarbą. Pavyzdžiui, po popiežiaus Benedikto XVI mirties 2022 m. gruodžio 31 d. apie 195 000 žmonių pagerbė jo kūną per tris dienas. Popiežius Pranciškus pageidavo, kad jo kūnas būtų pašarvotas paprastame mediniame karste, o ne ant pakylos (catafalque), pabrėždamas kuklumą. Per šį laiką bazilikoje giedama Šventųjų litanija, o procesiją dažnai veda kamerlingas.

Viešas atsisveikinimas yra svarbus momentas, leidžiantis tikintiesiems iš viso pasaulio išreikšti savo gedulą. Pavyzdžiui, per popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves 2005 m. Romoje susirinko apie 4 milijonai žmonių, o daugelis šalių paskelbė nacionalinį gedulą.

Laidotuvių mišios

Popiežiaus laidotuvių mišios, vadinamos rekviem mišiomis, paprastai vyksta Šv. Petro aikštėje arba bazilikoje, priklausomai nuo popiežiaus pageidavimų ir aplinkybių. Nuo popiežiaus Pauliaus VI laikų (1978 m.) mišios dažnai rengiamos aikštėje, kad tilptų didžiulės minios. Mišias celebruoja Kardinolų kolegijos dekanas (šiuo metu kardinolas Giovanni Battista Re) arba, jei jis negali, vicekanas (kardinolas Leonardo Sandri).

Mišių metu skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai iš Senojo ir Naujojo Testamentų, o homiliją dažnai sako aukštas Bažnyčios hierarchas. Pavyzdžiui, per Jono Pauliaus II laidotuves homiliją sakė tuometinis kardinolas Josephas Ratzingeris, vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI. Popiežiaus Pranciškaus laidotuvių mišios, vykusios 2025 m. balandžio 26 d., buvo suplanuotos pagal jo pageidavimus – kuklesnės, pabrėžiančios, kad popiežius yra „Kristaus mokinys, o ne pasaulio galingasis“. Mišiose dalyvavo apie 200 pasaulio lyderių, kardinolai, religiniai vadovai ir tūkstančiai tikinčiųjų.

Įdomu tai, kad per Jono Pauliaus II laidotuves 2005 m. dalyvavo Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I – tai buvo pirmas kartas po Rytų ir Vakarų Bažnyčių schizmos (1054 m.), kai ekumeninis patriarchas dalyvavo popiežiaus laidotuvėse, simbolizuodamas ekumeninį dialogą.

Palaidojimas

Po laidotuvių mišių popiežiaus kūnas paprastai laidojamas Vatikano grotose – požeminėse kriptose po Šv. Petro bazilika, kur ilsisi dauguma popiežių. Tačiau popiežius Pranciškus sulaužė šią tradiciją, pasirinkdamas būti palaidotas Romos Šv. Marijos Didžiosios bazilikoje (Basilica di Santa Maria Maggiore), kur jis dažnai meldėsi. Šis pasirinkimas rodo jo asmeninį pamaldumą Mergelei Marijai ir norą būti arčiau Romos tikinčiųjų.

Palaidojimas yra privatus, jame dalyvauja tik kardinolai, artimi Vatikano pareigūnai ir kartais popiežiaus šeimos nariai. Karstas nuleidamas į žemę, o ant kapo dedama paprasta plokštė su popiežiaus vardu ir pontifikato datomis. Pavyzdžiui, Jonas Paulius II pageidavo būti palaidotas „plikoje žemėje“, atsisakydamas prabangaus sarkofago, kaip ir popiežius Paulius VI.

Po palaidojimo prasideda devynių dienų gedulo laikotarpis, vadinamas novemdiales, per kurį Bažnyčia meldžiasi už popiežiaus sielą. Šis laikotarpis taip pat yra pasiruošimas konklavai, kurios metu renkamas naujas popiežius. Pagal 1996 m. taisykles laidotuvės turi vykti tarp ketvirtos ir šeštos dienos po mirties, nebent yra ypatingų priežasčių.

Popiežiaus laidotuvėse dalyvauja įvairūs žmonės, atspindintys Bažnyčios pasaulinę reikšmę:

• Kardinolai: Jie atlieka pagrindinį vaidmenį organizuojant laidotuves ir dalyvauja visuose ritualuose.
• Pasaulio lyderiai: Valstybių vadovai, ministrai ir ambasadoriai atvyksta pagerbti popiežiaus. Pavyzdžiui, per Jono Pauliaus II laidotuves dalyvavo apie 200 pasaulio lyderių, įskaitant JAV prezidentą George’ą W. Bushą ir Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Tony Blairą.
• Religiniai vadovai: Be katalikų hierarchų, dažnai dalyvauja kitų krikščionių denominacijų ir kitų religijų atstovai, pabrėždami ekumeninį dialogą.
• Tikintieji ir piligrimai: Tūkstančiai žmonių susirenka Šv. Petro aikštėje ir bazilikoje, o milijonai stebi transliacijas per televiziją ar internetą.

Įdomūs faktai

1. Sidabrinio plaktuko mitas: Nors legenda apie popiežiaus mirties patvirtinimą sidabriniu plaktuku yra plačiai žinoma, nėra jokių oficialių įrodymų, kad šis ritualas buvo naudojamas. Tai greičiau folkloras, nei tikra tradicija.
2. Veido uždengimas šydu: Nuo popiežiaus Leono XIII laikų popiežiaus veidas prieš uždarant karstą uždengiamas baltu šilkiniu šydu. Ši tradicija, galimai kilusi iš Rytų Bažnyčių, simbolizuoja pagarbą ir atsisveikinimą. Pavyzdžiui, per Jono Pauliaus II laidotuves šydą uždėjo arkivyskupai Marini ir Dziwisz.
3. Pranciškaus kuklumo reforma: Popiežius Pranciškus 2024 m. atnaujino laidotuvių ritualus, pabrėždamas, kad popiežius yra „Kristaus mokinys“, o ne pasaulio valdovas. Jo pageidavimu buvo atsisakyta trijų karstų, o mirties patvirtinimas perkeltas į privačią koplyčią, o ne miegamąjį.
4. Pirmasis ekumeninis patriarchas: Jono Pauliaus II laidotuvės buvo istorinės, nes jose pirmą kartą nuo 1054 m. schizmos dalyvavo Konstantinopolio ekumeninis patriarchas, simbolizuodamas krikščionių vienybės siekį.
5. Masinės minios: Popiežiaus laidotuvės yra vienos didžiausių viešų ceremonijų pasaulyje. Per Benedikto XVI laidotuves 2023 m. dalyvavo apie 50 000 žmonių, o Jono Pauliaus II laidotuvės pritraukė milijonus.

Tikros istorijos

1. Jono Pauliaus II laidotuvės ir kontroversija: 2005 m. laidotuvės buvo ne tik masinis gedulo renginys, bet ir sukėlė diskusijų dėl kardinolo Bernardo Law dalyvavimo. Law, kaltintas netinkamu seksualinio išnaudojimo bylų tvarkymu Bostono arkivyskupijoje, buvo paskirtas vadovauti vienai iš novemdiales mišių. Tai sukėlė protestus iš aukų asociacijų, tokių kaip SNAP, kurios teigė, kad toks garbingas vaidmuo žeidžia aukas.
2. Benedikto XVI laidotuvės – precedento neturintis atvejis: Benedikto XVI mirtis 2022 m. buvo unikali, nes jis buvo pirmasis atsistatydinęs popiežius per 600 metų. Jo laidotuvės, vykusios 2023 m. sausio 5 d., buvo trumpesnės ir paprastesnės, o mišias celebravo popiežius Pranciškus – tai buvo pirmas kartas, kai einantis popiežius vadovavo savo pirmtako laidotuvėms.
3. Pranciškaus laidotuvės ir lietuviškas akcentas: Po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. balandžio 21 d. buvo atskleista, kad jis savo laidotuvių instrukcijas Šv. Marijos Didžiosios bazilikoje patikėjo lietuvių dvasininkui Rolandui Makrickui, buvusiam Šventojo Sosto diplomatui ir šios bazilikos koadjutoriui. Tai suteikė laidotuvėms lietuvišką atspalvį ir buvo plačiai aptariama Lietuvos žiniasklaidoje.

Popiežiaus laidotuvės yra Bažnyčios tęstinumo bei vienybės simbolis. Šie ritualai, sujungiantys šimtmečių tradicijas ir šiuolaikinius pokyčius, rodo popiežiaus kaip dvasinio lyderio svarbą. Popiežiaus Pranciškaus reformos, pabrėžusios kuklumą ir evangelinį paprastumą, dar labiau išryškino šių ceremonijų dvasinę esmę. Nuo sidabrinio plaktuko mitų iki masinių piligrimų minių – popiežiaus laidotuvės lieka vienu įspūdingiausių Katalikų bažnyčios ritualų, traukiančių viso pasaulio dėmesį.

Paskutinių popiežių laidotuvės

Popiežiaus laidotuvės yra reikšmingas įvykis Katalikų Bažnyčiai, lydimas šimtmečius puoselėjamų tradicijų, tačiau kiekviena ceremonija turi unikalių aspektų, atspindinčių popiežiaus asmenybę, pontifikato kontekstą ar istorines aplinkybes. Šiame straipsnyje aptariamos paskutinių dešimties popiežių laidotuvės, išryškinant, kuo jos buvo išskirtinės, remiantis istorinėmis detalėmis, tradicijomis ir naujausia informacija apie popiežiaus Pranciškaus laidotuves. Popiežiai pateikiami atvirkštine chronologine tvarka, pradedant naujausiu.

1. Popiežius Pranciškus (Jorge Mario Bergoglio, 2013–2025, mirė 2025 m. balandžio 21 d.)

• Laidotuvės: 2025 m. balandžio 26 d., Šv. Petro aikštėje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Paprastumo reforma: Pranciškus 2024 m. atnaujino laidotuvių ritualus, atsisakydamas tradicinių trijų karstų (kipariso, švino ir ąžuolo) ir pasirinkdamas vieną medinį karstą su cinko įdėklu, pabrėždamas, kad popiežius yra „Kristaus mokinys, o ne pasaulio galingasis“.
  • Palaidojimo vieta: Pirmasis popiežius per daugiau nei šimtmetį, palaidotas ne Vatikano grotose, o Šv. Marijos Didžiosios bazilikoje (Basilica di Santa Maria Maggiore), Romoje, dėl jo pamaldumo Mergelei Marijai ir dažnų apsilankymų šioje bazilikoje.
  • Atviras karstas: Kūnas buvo pašarvotas atvirame karste, o ne ant pakylos (catafalque), kaip buvo įprasta, siekiant pabrėžti kuklumą.
  • Pasaulinis dėmesys: Laidotuvėse dalyvavo apie 200 pasaulio lyderių, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Argentinos prezidentą Javierą Milei, kuris anksčiau kritikavo Pranciškų, bet susitaikė prieš laidotuves.
  • Lietuviškas akcentas: Pranciškus pavedė laidotuvių organizavimą Šv. Marijos Didžiosios bazilikoje lietuvių dvasininkui Rolandui Makrickui, buvusiam Šventojo Sosto diplomatui, kas tapo svarbiu momentu Lietuvos katalikų bendruomenei.
• Įdomus faktas: Pranciškaus testamente buvo nurodyta, kad antkapinė plokštė būtų paprasta, su užrašu tik „Franciscus“, be jokių puošmenų.

2. Popiežius Benediktas XVI (Joseph Ratzinger, 2005–2013, mirė 2022 m. gruodžio 31 d.)

• Laidotuvės: 2023 m. sausio 5 d., Šv. Petro aikštėje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Pirmasis atsistatydinusio popiežiaus laidotuvės per 600 metų: Benediktas XVI buvo pirmasis popiežius nuo Grigaliaus XII (1415 m.), atsistatydinęs dėl sveikatos, todėl laidotuvės buvo pritaikytos jo kaip popiežiaus emerito statusui. Pavyzdžiui, jis nedėvėjo paliumo ar laikė ferulos, simbolizuojančių popiežiaus pareigas.
  • Popiežiaus vadovavimas: Laidotuvių mišias celebravo popiežius Pranciškus, pirmą kartą nuo 1802 m. (kai Pijus VII vadovavo Pijaus VI laidotuvėms), kai einantis popiežius vadovavo savo pirmtako laidotuvėms.
  • Paskutiniai žodžiai: Jo sekretorius Georgas Gänsweinas atskleidė, kad paskutiniai Benedikto žodžiai buvo „Signore ti amo“ („Viešpatie, tave myliu“), ištarti itališkai, išgirsti slaugytojo.
  • Mažesnė minia: Palyginti su Jono Pauliaus II laidotuvėmis, dalyvavo apie 50 000 žmonių, o ne milijonai, dėl Benedikto emerito statuso ir trumpesnio pontifikato.
• Įdomus faktas: Benedikto dvasinis testamentas, datuotas 2006 m., buvo paskelbtas mirties dieną, pabrėždamas jo teologinį palikimą.

3. Popiežius Jonas Paulius II (Karol Wojtyła, 1978–2005, mirė 2005 m. balandžio 2 d.)

• Laidotuvės: 2005 m. balandžio 8 d., Šv. Petro aikštėje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Masinių minių rekordas: Laidotuvėse dalyvavo apie 4 milijonai piligrimų Romoje, o per viešą pašarvojimą bazilikoje apsilankė apie 1 milijonas žmonių. Tai buvo viena didžiausių viešų ceremonijų Bažnyčios istorijoje.
  • Ekumeninis dalyvavimas: Pirmą kartą nuo Rytų ir Vakarų Bažnyčių schizmos (1054 m.) laidotuvėse dalyvavo Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, užimdamas garbingą vietą, kas simbolizavo ekumeninio dialogo pradžią.
  • „Santo subito“ šūkiai: Minia per laidotuves skandavo „Santo subito“ („Šventasis dabar“), ragindama greitą Jono Pauliaus II kanonizaciją, kuri įvyko 2014 m..
  • Lenkijos prašymas: Lenkai prašė, kad Jono Pauliaus II širdis būtų perkelta į Vavelio katedrą Krokuvoje, tačiau kardinolas Eduardo Martínez Somalo atmetė prašymą, gerbdamas popiežiaus valią nepašalinti kūno dalių.
  • Homilija: Kardinolą Josephą Ratzingerį, vėliau tapusį Benediktu XVI, homilijoje pabrėžė Jono Pauliaus II pamaldumą Mergelei Marijai, o jo žodžiai buvo interpretuojami kaip užuomina į popiežiaus šventumą.
• Įdomus faktas: Prieš uždarant karstą, arkivyskupai Marini ir Stanisław Dziwisz uždėjo baltą šilkinį šydą ant popiežiaus veido, tęsdami tradiciją, pradėtą Leono XIII laikais.

4. Popiežius Paulius VI (Giovanni Battista Montini, 1963–1978, mirė 1978 m. rugpjūčio 6 d.)

• Laidotuvės: 1978 m. rugpjūčio 12 d., Šv. Petro aikštėje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Paprastumas pagal pageidavimą: Paulius VI testamentu nurodė, kad jo laidotuvės būtų kuklios, atsisakydamas prabangaus sarkofago ir pasirinkdamas palaidąjimą „plikoje žemėje“ Vatikano grotose, su paprasta plokšte.
  • Pirmosios laidotuvės po Vatikano II susirinkimo: Paulius VI vadovavo Vatikano II susirinkimui (1962–1965), todėl jo laidotuvės atspindėjo naują liturginį stilių, įskaitant modernesnes maldas ir mažesnį akcentą į monarchišką pompastiką.
  • Karstas ant žemės: Jo karstas buvo padėtas tiesiog ant žemės Šv. Petro aikštėje, o ne ant pakylos, kas buvo neįprasta tuo metu ir simbolizavo nuolankumą.
• Įdomus faktas: Paulius VI buvo pirmasis popiežius, atsisakęs tradicijos pašalinti organus po mirties, pradėdamas šią praktiką, kuri tęsėsi vėliau.

5. Popiežius Jonas Paulius I (Albino Luciani, 1978 m., mirė 1978 m. rugsėjo 28 d.)

• Laidotuvės: 1978 m. spalio 4 d., Šv. Petro aikštėje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Trumpiausias pontifikatas: Jonas Paulius I mirė po vos 33 dienų pontifikato, todėl jo laidotuvės buvo netikėtos ir sukėlė spekuliacijas apie mirties priežastis, įskaitant sąmokslo teorijas, kurios nebuvo įrodytos.
  • Paprastumas: Kaip ir Paulius VI, Jonas Paulius I pageidavo kuklių laidotuvių. Jo karstas buvo paprastas, o ceremonija atspindėjo jo pravardę „šypsenų popiežius“, pabrėždama jo šiltą ir prieinamą asmenybę.
  • Neatliktas skrodimas: Nepaisant spaudimo dėl staigios mirties, Vatikanas atsisakė atlikti autopsiją, laikydamasis tradicijos, kad popiežių kūnai nėra skrodžiami.
• Įdomus faktas: Jonas Paulius I buvo pirmasis popiežius, pasirinkęs dvigubą vardą, pagerbdamas savo pirmtakus Joną XXIII ir Paulių VI, o jo laidotuvės buvo pirmosios, transliuojamos tiesiogiai per televiziją.

6. Popiežius Jonas XXIII (Angelo Giuseppe Roncalli, 1958–1963, mirė 1963 m. birželio 3 d.)

• Laidotuvės: 1963 m. birželio 6 d., Šv. Petro bazilikoje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Pirmosios modernios laidotuvės: Jonas XXIII, inicijavęs Vatikano II susirinkimą, buvo palaidotas pagal atnaujintus liturginius ritualus, kurie buvo mažiau monarchiški ir labiau orientuoti į bendruomeninę maldą.
  • Viešas gedulas: Jo mirtis sukėlė didžiulį gedulą visame pasaulyje, nes jis buvo žinomas kaip „gerasis popiežius Jonas“, o laidotuvėse dalyvavo ne tik katalikai, bet ir kitų tikėjimų atstovai.
  • Palaikų perkėlimas: Iš pradžių palaidotas Vatikano grotose, 2000 m. jo kūnas buvo perkeltas į Šv. Petro baziliką po beatifikacijos, kur dabar ilsisi stikliniame sarkofage.
• Įdomus faktas: Jonas XXIII testamentu prašė, kad jo laidotuvės būtų „tokios paprastos, kokios tik įmanoma“, ir jo karstas buvo papuoštas tik kryžiumi ir evangelijų knyga.

7. Popiežius Pijus XII (Eugenio Pacelli, 1939–1958, mirė 1958 m. spalio 9 d.)

• Laidotuvės: 1958 m. spalio 13 d., Šv. Petro bazilikoje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Polemika dėl balzamavimo: Pijaus XII kūnas buvo balzamuotas nauju metodu, kurį pasiūlė gydytojas Riccardo Galeazzi-Lisi, tačiau procesas nepavyko, ir kūnas pradėjo irti dar prieš laidotuves, sukeldamas nepatogumų per viešą pašarvojimą.
  • Paskutinės transliacijos pradžia: Jo laidotuvės buvo vienos pirmųjų, plačiai transliuojamų per radiją ir televiziją, pritraukdamos tarptautinį dėmesį.
  • Pasaulinis kontekstas: Pijus XII mirė Šaltojo karo įkarštyje, todėl laidotuvėse dalyvavo daug diplomatų, siekiančių parodyti pagarbą Vatikano neutralitetui.
• Įdomus faktas: Pijus XII buvo paskutinis popiežius, kurio organai buvo pašalinti po mirties, pagal seną tradiciją, kurią vėliau uždraudė Jonas XXIII.

8. Popiežius Pijus XI (Achille Ratti, 1922–1939, mirė 1939 m. vasario 10 d.)

• Laidotuvės: 1939 m. vasario 14 d., Šv. Petro bazilikoje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Pasaulinė įtampa: Pijus XI mirė Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, todėl laidotuvės buvo politiškai reikšmingos, jose dalyvavo daug valstybių vadovų, nerimaujančių dėl Vatikano pozicijos.
  • Paprastesnis ritualas: Nors laidotuvės buvo iškilmingos, Pijus XI testamentu prašė mažiau pompastikos, atspindėdamas savo asketišką gyvenimo būdą.
  • Palaidojimo vieta: Jis buvo palaidotas Vatikano grotose, šalia šv. Petro kapo, kas buvo laikoma garbinga vieta.
• Įdomus faktas: Pijus XI buvo žinomas kaip „kalnų popiežius“ dėl pomėgio alpinizmui, o jo laidotuvėse dalyvavo Italijos karališkosios šeimos nariai, kurie retai lankydavosi Vatikane dėl įtemptų santykių.

9. Popiežius Benediktas XV (Giacomo della Chiesa, 1914–1922, mirė 1922 m. sausio 22 d.)

• Laidotuvės: 1922 m. sausio 26 d., Šv. Petro bazilikoje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Pirmojo pasaulinio karo kontekstas: Benediktas XV buvo žinomas kaip „taikos popiežius“, todėl jo laidotuvės buvo gedulo metas Europai, dar atsigaunančiai po karo. Dalyvavo daug diplomatų, pabrėždami jo pastangas siekti taikos.
  • Kuklios ceremonijos: Dėl pokario ekonominių sunkumų laidotuvės buvo santūresnės nei ankstesnių popiežių, atspindėdamos Benedikto XV nuolankumą.
  • Palaidojimo vieta: Jis buvo palaidotas Vatikano grotose, tačiau jo kapas ilgai buvo mažiau lankomas, kol XX a. pabaigoje buvo iš naujo įvertintas jo pontifikatas.
• Įdomus faktas: Benediktas XV testamentu paliko lėšų karo našlaičiams, o jo laidotuvėse buvo perskaitytas jo taikos manifestas, parašytas Pirmojo pasaulinio karo metu.

10. Popiežius Pijus X (Giuseppe Melchiorre Sarto, 1903–1914, mirė 1914 m. rugpjūčio 20 d.)

• Laidotuvės: 1914 m. rugpjūčio 24 d., Šv. Petro bazilikoje, Vatikane.
• Išskirtiniai bruožai:
  • Pirmasis kanonizuotas popiežius laidotuvėse: Pijus X buvo kanonizuotas 1954 m., tačiau jau per laidotuves tikintieji laikė jį šventuoju dėl jo pamaldumo ir reformų, stiprinusių Eucharistijos praktiką.
  • Pirmojo pasaulinio karo pradžia: Pijus X mirė karo pradžioje, todėl laidotuvės buvo skubotos ir mažiau iškilmingos dėl chaoso Europoje.
  • Organų pašalinimo pabaiga: Pijus X uždraudė tradiciją pašalinti popiežių organus po mirties, kuri buvo įprasta iki XIX a., taip paveikdamas vėlesnes laidotuves.
• Įdomus faktas: Sakoma, kad Pijus X numatė savo mirtį, pareikšdamas, kad „nebeištvers karo siaubo“, o jo laidotuvėse dalyvavo nedaug užsienio dignitorių dėl prasidėjusių karo veiksmų.