Svarbiausias ir žymiausias Milevumo susirinkimas įvyko 416 metais, kai buvo sprendžiami pagrindiniai Bažnyčios dogminiai klausimai, susiję su pelagianizmu.
Kontekstas ir aplinkybės
- Pelagianizmas – mokymas, kurį skelbė britų vienuolis Pelagijus, teigęs, kad žmogus gali išsigelbėti savo pastangomis be Dievo malonės. Šis mokymas prieštaravo šv. Augustino ir katalikų mokymui apie pirminę nuodėmę bei malonę.
- Milevumo susirinkimą sušaukė Šiaurės Afrikos vyskupai, tarp jų ir garsusis Hipono vyskupas šv. Augustinas.
Svarbiausi nutarimai
- Susirinkimas pasmerkė pelagianizmą kaip klaidingą mokymą ir patvirtino katalikišką požiūrį į Dievo malonę bei pirminę nuodėmę.
- Nutarimai buvo išsiųsti popiežiui Innocentui I, kuris patvirtino Afrikos Bažnyčios sprendimą.
Istorinė reikšmė
- Šis susirinkimas buvo itin svarbus formuojant vakarų krikščionybės požiūrį į žmogaus nuodėmingumą ir būtinybę Dievo malonei.
- Milevumo nutarimai tapo pagrindu vėlesniems Bažnyčios susirinkimams ir buvo cituojami kovoje su pelagianizmu visame krikščioniškame pasaulyje.
Milevumo susirinkimas 416 m. tapo vienu kertinių Bažnyčios susirinkimų, aiškiai apibrėžusių katalikišką mokymą apie pirminę nuodėmę ir malonę, bei sustiprino Romos popiežiaus autoritetą Šiaurės Afrikos krikščionių akyse. Tai buvo vienas didžiųjų šv. Augustino teologinių laimėjimų.