Jėzau Kristau, Tu įsteigei žemėje savąją Katalikų Bažnyčią, kad joje gyventum ir užbaigtum savo išganymo darbą. Tu paskyrei ją Tavosios tiesos sergėtoja ir Tavo malonių dalintoja. Tu nori, kad ji būtų didelė Dievo vaikų bendrija, vieninga, šventa, išplitusi ligi pat žemės pakraščių. Tu davei savo Bažnyčiai neįveikiamą uolą, kai savo apaštalų galvai kalbėjai: „Tu esi Petras, ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“.
Viešpatie, iš visos širdies dėkoju Tau, kad pašaukei mane į šią Bažnyčią. Noriu visada būti jai ištikimas, ją saugoti ir ginti, kiek mano jėgos leis. Ateik į pagalbą Šventajam Tėvui, savo vietininkui, suteik jam jėgų, kad jis sėkmingai vestų Bažnyčią pagal Tavo valią per visas mūsų laikų audras. Duok visiems tikintiesiems savo globą ir gausių malonių, kad jie atsilaikytų prieš pavojus, gręsiančius iš visų pusių. Duok jiems pirmųjų krikščionių dvasios, meilės, kuri visa Tavuoju vardu suvienija, stiprybės kančiose bei džiaugsmo Tau aukojantis. Suteik jiems pergalės viltį ir pasitikėjimo Tavo dieviškąja pagalba. Juk esi pasakęs: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Leisk mums visiems, priklausantiems kovojančiai ir kenčiančiai Bažnyčiai, pasiekti palaimintą bendrystę su Tavimi ir Tavo šventaisiais. Amen.
Įdomu tai, kad ankstyvieji krikščionys meldėsi už savo vietinius vyskupus, o už Romos vyskupą (Popiežių) meldžiamasi, nes jis yra tas, kuris turi patvirtinti kitų vyskupų tikėjimą. Tai tarsi tvirtinimo taškas visai pasaulinei šeimai. Kai meldžiamės už Bažnyčią, mes taip pat prisimename tuos tikinčiuosius, kurie kenčia už savo tikėjimą – tyliuosius kankinius, kurių vardai mums nežinomi. Jų ištikimybė stiprina visą krikščionių bendruomenę. Mūsų malda yra ne tik prašymas, bet ir pripažinimas, kad esame viena didelė šeima, kuriai vadovauja Petras. Tai nuolatinis kvietimas gyventi pagal Evangelijos džiaugsmą.