Visagalis Dieve, mūsų prieglobsti ir stiprybe, Tu esi dangaus ir žemės kūrėjas. Maloningai pažvelk į savo žmones, kenčiančius nuo sausros, ir atsiųsk mums lietaus, kad žemė duotų vaisių, o mes, Tavo tarnai, šlovintume Tavo gailestingumą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen.
Gailestingasis Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau,
Tu savo rankomis laistai laukus ir maitini visą kūriniją.
Pažvelk į mūsų žemę, ištroškusią Tavo palaimos,
Ir atsiųsk švelnų lietų, kad sužaliuotų pievos,
Suvešėtų javai ir džiugintų mūsų širdis Tavo dosnumas.
Per Tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus gailestingumą,
Per Šventosios Dvasios malonę,
Duok mums lietaus, kuris atgaivina žemę ir mūsų viltį.
Amen.
Maldos už lietų kalbamos sausros metu, kai išbandomos žemdirbių viltys ir gamtos pusiausvyra, ypač žemės ūkio kraštuose, tokiuose kaip Lietuva. Šios maldos tradiciškai atliekamos pavasarį ar vasarą, kai ilgai nesulaukiama lietaus, o laukai kenčia nuo sausumo, grasindami derliaus netektimi. Katalikų bendruomenėse tokios maldos dažnai sakomos per šventas Mišias, procesijas ar bendruomenines pamaldas prie kryžių, prašant Dievo gailestingumo ir šventųjų, pvz., šv. Izidoriaus, užtarimo. Jos taip pat gali būti kalbamos asmeniškai ar šeimose, ypač kai gamtos stichijos kelia rūpesčių, išreiškiant tikėjimą Dievo apvaizda ir rūpesčiu kūrinija.
Šventųjų užtarimas: Lietuvių tradicijoje dažnai kreipiamasi į šv. Izidorių, žemdirbių globėją, prašant palaimos laukams. Galima pridėti prašymą: „Šventasis Izidoriau, melski už mus, kad Dievas atsiųstų lietaus mūsų derliui.“
Liaudiškos tradicijos: Lietuvoje sausros metu buvo atliekamos procesijos, nešant kryžių ar šventųjų statulas, ir giedamos giesmės, pvz., „Pulkim ant kelių“. Tokios praktikos buvo būdas prašyti lietaus bendruomeniškai.
Šiuolaikinis kontekstas: Popiežius Pranciškus savo enciklikoje Laudato Si’ (2015) pabrėžė rūpinimąsi gamta kaip krikščionišką pareigą. Malda už lietų gali būti suvokiama kaip dalis šio rūpesčio, prašant Dievo pagalbos išlaikyti žemės vaisingumą.
Romos rituale (Rituale Romanum) yra specialios maldos, vadinamos pro pluvia („už lietų“), skirtos prašyti lietaus sausros metu. Šios maldos dažniausiai buvo atliekamos parapijose, vadovaujant kunigui, ir lydimos procesijų ar litanijų.