Visagalis Dieve, Tu savo gerumu maitini žemę ir visą kūriniją,
Duodi sėklai augti ir javams subręsti.
Maloningai palaimink mūsų laukus ir darbus,
Kad derlius būtų gausus, o mūsų stalai – pilni Tavo dovanų.
Saugok mūsų žemę nuo stichijų ir nelaimių,
Ir leisk mums su dėkingumu šlovinti Tavo vardą.
Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų,
Kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Gerasis Dieve, mūsų Tėve ir Kūrėjau,
Tu laimini žemę saule ir lietumi,
Kad ji duotų vaisių visiems Tavo vaikams.
Palaimink mūsų laukus, sodus ir darbus,
Kad javai augtų, vaisiai bręstų, o derlius džiugintų mūsų širdis.
Saugok mūsų žemę nuo sausros, audrų ir negandų,
Ir mokyk mus dalintis Tavo dovanomis su kitais.
Per Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo, gailestingumą,
Duok mums gausų derlių ir dėkingą širdį.
Amen.
Maldos už derlių kalbamos žemės ūkio sezono metu, ypač pavasarį, per sėją, arba rudenį, derliaus nuėmimo metu, kai tikintieji prašo Dievo palaimos laukams arba dėkoja už gautas dovanas. Lietuvoje šios maldos tradiciškai sakomos per šventas Mišias, ypač per Sekmines, Šv. Izidoriaus dieną (gegužės 15 d.) ar Derliaus šventę (rudens pabaigoje). Jos tinka bendruomeninėse pamaldose, procesijose prie kryžių ar asmeninėje maldoje, kai meldžiamasi už žemės vaisingumą, apsaugą nuo stichinių nelaimių ar dėkojama už gausų derlių. Šios maldos išreiškia pasitikėjimą Dievo apvaizda ir dėkingumą už Jo rūpestį gamta bei žmonėmis.
Katalikų Bažnyčioje yra šventieji, kurie laikomi derliaus ir žemdirbių globėjais, gerbiami už jų užtarimą, prašant Dievo palaimos laukams ir žemės ūkio darbams. Tarp jų išsiskiria šv. Izidorius Artojas (apie 1070–1130 m.), Ispanijos žemdirbys, žinomas kaip pagrindinis žemdirbių globėjas, kurio šventė minima gegužės 15 d.; jis garsėjo pamaldumu ir stebuklais, susijusiais su derliumi, pavyzdžiui, angelai esą padėjo jam arti laukus. Taip pat šv. Jurgis (m. apie 303 m.), kankinių globėjas, Lietuvoje dažnai siejamas su žemdirbyste, nes jo šventė (balandžio 23 d.) sutampa su pavasario darbų pradžia. Šv. Notburga (apie 1265–1313 m.), Austrijos valstietė, globoja derlių ir tarnus, o šv. Valpurga (710–779 m.) kartais prašoma apsaugos nuo gamtos stichijų, kenkiančių derliui. Šie šventieji, savo gyvenimu liudiję tikėjimą ir darbštumą, yra užtarėjai, kai meldžiamasi už gausų derlių, apsaugą nuo sausros ar audrų ir žemės vaisingumą.