Tėvo visagalybe, padėk mano trapumui ir išgelbėk mane iš vargo gelmės. Sūnaus išmintie, valdyk visas mano mintis, žodžius ir darbus. Šventosios Dvasios meile, būk visų mano sielos veiksmų pradžia, kad jie visuomet atitiktų Dievo valią. Amen.
Malda Švč. Trejybei – tai gili pagarbos ir pasitikėjimo išreiškimas Dievui, apimančiam Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Ši malda, kaip ir daugelis kitų, remiasi krikščioniškosios teologijos pamatais, pabrėžiančiais Trejybės vienybę ir skirtingumą. Šventosios Trejybės dogma yra vienas iš svarbiausių krikščionybės dogmų, nors jos pilnai suvokti žmogus negali – tai paslaptis, kurią priimame tikėjimu. Šv. Augustinas, svarbus krikščionių teologas, yra sakęs: „Mylėk ir daryk, ką nori.“ Ši citata, nors ir netiesiogiai, atspindi maldos esmę – meilę Dievui ir siekį gyventi pagal Jo valią.
Maldoje kreipiamasi į kiekvieną Trejybės asmenį atskirai, prašant pagalbos ir vadovavimo. Tėvas įsivaizduojamas kaip visagalis Kūrėjas, Sūnus – kaip išminties ir atpirkimo šaltinis, o Šventoji Dvasia – kaip meilės ir stiprybės davėja. Ši malda gali būti traktuojama kaip prašymas išgelbėti nuo nuodėmės ir atvesti į tikėjimą. Intensyvus maldos skaitymas gali padėti sutelkti mintis ir sustiprinti ryšį su Dievu. Kiekvienas žmogus gali rasti savo kelią į Dievą, o malda yra vienas iš būdų sustiprinti šį ryšį. Svarbu prisiminti, kad malda nėra mechaninis ritualas, o nuoširdus bendravimas su Dievu. Tikėjimas Trejybe yra pagrindinis krikščioniško tikėjimo akmuo, o ši malda leidžia išreikšti tą tikėjimą ir prašyti Dievo pagalbos kasdieniame gyvenime. Maldos efektyvumas priklauso ne nuo žodžių skaičiaus, o nuo nuoširdumo ir tikėjimo.