Marijos, Dievo ir mūsų Motinos Širdie, labiausiai verta meilės! Tavyje gyvena Švenčiausioji Trejybė, Tu esi verta visų angelų ir žmonių garbinimo ir meilės. Širdie, labiausiai panaši į Jėzaus Širdį – Tu esi tobulas jos atvaizdas. Širdie, pilna gerumo, visuomet užjaučianti mūsų vargus – sutirpdyk mūsų ledines širdis ir suteik, kad jos būtų visiškai perkeistos ir padarytos panašios į Jėzaus, mūsų dieviškojo Išganytojo Širdį. Įliek į jas Tavo dorybių meilę, uždek jas ta dieviška liepsna, kuria Tu pati visuomet liepsnoji. Tavyje šventoji Bažnyčia teranda saugią užuovėją – saugok ją ir būk jos saugiausiu prieglobsčiu, jos stiprybės bokštu, neįveikiamu jokiems jos priešo puolimams. Būk kelias, vedantis į Jėzų, kanalas, kuriuo mes gauname visas malones, reikalingas išganymui. Būk mūsų prieglauda vargo laikais, paguoda išbandymuose, stiprybė pagundose, dangus persekiojimuose, pagalba kiekviename pavojuje ir ypač mirties valandą, kai pragaras paleis prieš mus visus savo legionus, kad jie pagrobtų mūsų sielas – tą baisią akimirką, pilną siaubo valandą, nuo kurios priklauso mūsų amžinybė. Tuomet, meilingiausioji Mergele, leisk mums pajusti Tavo motiniškos Širdies gerumą ir Tavo užtarimo pas Jėzų galią. Prie to gailestingumo šaltinio suteik mums saugų prieglobstį, kad mes galėtume patekti į rojų ir jame jį be galo šlovinti. Amen.
Teologiniu požiūriu, Marijos Širdis yra vadinama „Sielos veidrodžiu“, nes joje tobulai atsispindi Dievo meilė ir gailestingumas, tačiau ne pasyviai, o aktyviai įgyvendinant Juos. Tai nėra tik Jėzaus Širdies kopija, bet veikiau „antrinė šventinimo vieta“, kurioje Šventoji Dvasia apdoroja ir perduoda mums Kristaus nuopelnus. Senovės liturginiai šaltiniai mini, kad Marijos Širdis buvo pirmoji vieta, kurioje Dievo Žodis rado pilną priėmimą žmogiškoje prigimtyje, veikiant kaip „gyvasis tabernakulis“ dar prieš Eucharistijos įsteigimą. Ši Širdis yra tylos ir kontempliacijos šaltinis, mokantis mus priimti Dievo paslaptis su ta pačia nekalčiausia ištikimybe.