Stojo sutemos, kai žydai nukryžiavo Jėzų, nuo šeštos valandos iki devintos, saulei užtemus.
Tėve mūsų…
Apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mt 27, 46)
Tėve mūsų…
Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir vėl sušuko galingu balsu: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią. (Jn 19, 30, Lk 23, 46)
Tėve mūsų…
Ant. Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų (Fil 2, 8).
V. Garbiname, Tave, Kristau, ir šloviname Tave. R. Kad savuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Melskimės. Viešpatie, meldžiame Tave, pažvelk į šią savo šeimą, už kurią mūsų Viešpats Jėzus Kristus nedvejodamas pasidavė į nusikaltėlių rankas ir pakėlė kryžiaus kančią. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.
Taip pat verta žinoti, kad žodis Atlikta, kurį ištarė Jėzus, senovės graikų kalboje buvo naudojamas verslo sandoriuose. Kai pirklys gaudavo visą sumą už prekę, jis užrašydavo šį žodį ant sąskaitos, reikšdamas, kad skola visiškai sumokėta. Jėzus šiuo žodžiu paskelbė, kad žmonijos nuodėmių skola yra visiškai padengta.
Dar vienas mažai žinomas faktas yra tas, kad kryžiaus mirtis buvo laikoma gėdingiausia bausme, tačiau krikščionys ją pavertė šlovės simboliu. Senovės Romoje niekas nedrįsdavo viešai kalbėti apie kryžių, nes tai kėlė baimę. Tikintieji šį baisų įrankį pavertė meilės ženklu. Ši malda kviečia mus nebijoti savo gyvenimo sunkumų, nes Kristus jau perėjo per didžiausią kančią ir atvėrė kelią į amžinąją ramybę.