2024 m. straipsnis „Malda ir smegenų veikla: neuroteologinis požiūris“ buvo paskelbtas Tarptautiniame mokslo ir tyrimų archyve. Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Andrew Newbergo, Harvardo universiteto neuroteologijos eksperto, ir dr. Ingos Griškovos-Bulanovos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkės. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip intensyvios maldos ir meditacijos praktikos veikia smegenų veiklą, pasitelkiant neuroteologinį požiūrį, kuris jungia neuromokslus su dvasine patirtimi. Projektas rėmėsi ankstesniais Newbergo tyrimais apie religinių praktikų poveikį smegenims ir Lietuvos neuromokslų kompetencija EEG technologijų srityje.
Tyrime buvo naudojamos dvi pagrindinės neurovaizdavimo technologijos:
- Funkcinis magnetinio rezonanso vaizdinimas (fMRI): Ši technologija leido stebėti smegenų sritis, kuriose maldos ar meditacijos metu padidėja kraujotaka, rodanti aktyvesnę neuronų veiklą. fMRI užtikrino aukštą erdvinę skiriamąją gebą, leidžiančią tiksliai nustatyti aktyvuotas sritis, pvz., prefrontalinę žievę ar parietalinę skiltį.
- Elektroencefalografija (EEG): EEG matavo smegenų elektrinį aktyvumą, fiksuodama smegenų bangų (alfa, beta, teta) pokyčius realiu laiku. Šis metodas buvo pasirinktas dėl savo prieinamumo ir galimybės užfiksuoti greitus smegenų veiklos pokyčius.
Tyrimo dizainas apėmė šiuos etapus:
- Dalyvių atranka: Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: krikščionys, praktikuojantys intensyvią maldą (pvz., rožinio ar kontempliatyvią maldą), budistai, atliekantys meditaciją (pvz., vipasaną), ir kontrolinė grupė, kuri atliko neutralią atsipalaidavimo užduotį be dvasinio konteksto.
- Eksperimentinė procedūra: Kiekvienas dalyvis 30 minučių atliko savo praktiką (maldą, meditaciją ar atsipalaidavimą) fMRI skeneryje, o vėliau buvo prijungtas prie EEG įrangos smegenų bangų pokyčiams fiksuoti. Po sesijų dalyviai pildė klausimynus apie subjektyvią patirtį, vertindami vienybės, ramybės ar transcendentiškumo jausmus skalėje nuo 1 iki 10.
- Duomenų analizė: fMRI duomenys buvo apdoroti naudojant Statistical Parametric Mapping (SPM) programinę įrangą, o EEG duomenys – per MATLAB pagrįstą EEGLAB įrankį. Buvo analizuojami smegenų sričių aktyvumo ir bangų dažnių pokyčiai, siekiant nustatyti dvasinės patirties neuroninius koreliatus.
Tyrime dalyvavo 120 dalyvių, subalansuotų pagal amžių (18–55 m.), lytį ir religinę priklausomybę:
- 40 krikščionių (daugiausia katalikai iš Lietuvos ir JAV), reguliariai praktikuojančių intensyvią maldą bent 5 metus.
- 40 budistų (daugiausia iš JAV, praktikuojantys vipasaną arba zeno meditaciją, su bent 3 metų patirtimi).
- 40 kontrolinės grupės narių, neturinčių reguliarių dvasinių praktikų, atrinktų kaip neutrali palyginimo grupė.
Dalyviai buvo atrinkti per religines bendruomenes, meditacijos centrus ir neuromokslų tyrimų centrus, užtikrinant, kad jie neturi neurologinių ar psichiatrinių sutrikimų, galinčių paveikti rezultatus.
Tyrimas pateikė šiuos pagrindinius rezultatus:
- Smegenų sričių pokyčiai: fMRI duomenys parodė, kad maldos ir meditacijos metu reikšmingai sumažėjo parietalinės skilties, atsakingos už savęs ir erdvės suvokimą, aktyvumas (p < 0.01). Šis sumažėjimas siejamas su dalyvių apibūdintu „savęs ir pasaulio ribų išnykimu“. Tuo pačiu metu padidėjo prefrontalinės žievės (dėmesio ir sprendimų priėmimo centras) ir limbinių sričių (emocijų reguliavimas) aktyvumas, ypač maldos grupėje (p < 0.05).
- Smegenų bangų pokyčiai: EEG analizė atskleidė, kad maldos ir meditacijos metu padidėjo teta bangų (4–8 Hz) aktyvumas, susijęs su gilia atsipalaidavimo būsena ir vienybės jausmu. Krikščionių grupėje teta bangų amplitudė buvo 25 % didesnė nei kontrolinėje grupėje (p < 0.02), o budistų grupėje – 20 % didesnė (p < 0.03).
- Subjektyvi patirtis: Klausimynų duomenys parodė, kad 85 % maldos ir meditacijos grupių dalyvių pranešė apie „vienybės su visata“ arba „dieviško buvimo“ jausmą (vidutinis įvertinimas 8.2/10), palyginti su 10 % kontrolinėje grupėje (vidutinis įvertinimas 2.5/10).
Dr. Andrew Newbergas komentavo: „Maldos ir meditacijos poveikis smegenims rodo, kad šios praktikos keičia ne tik subjektyvią patirtį, bet ir neuroninius procesus, susijusius su savimonės ir emocijų reguliavimu.“ Dr. Inga Griškova-Bulanova pridūrė: „Teta bangų padidėjimas rodo, kad dvasinės praktikos sukelia gilų atsipalaidavimą, panašų į būsenas, stebimas gilaus miego metu, tačiau išlaikant sąmoningumą.“
Tyrimas padarė šias išvadas:
- Intensyvi malda ir meditacija sukelia išmatuojamus smegenų veiklos pokyčius, ypač sumažindamos parietalinės skilties aktyvumą, kas paaiškina „ribų išnykimą“ ir vienybės jausmą.
- Teta bangų padidėjimas rodo, kad šios praktikos skatina gilų atsipalaidavimą ir gali turėti terapinį poveikį, pavyzdžiui, mažindamos stresą ar nerimą.
- Krikščionių malda ir budistų meditacija turi panašų neurologinį poveikį, tačiau skiriasi subjektyvia patirtimi, kuri priklauso nuo kultūrinio ir religinio konteksto.
Tyrėjai pabrėžė, kad šie rezultatai patvirtina neuroteologijos svarbą tiriant dvasines praktikas, tačiau rekomenduoja tolesnius tyrimus, įtraukiant daugiau religinių tradicijų, pvz., islamo ar hinduizmo praktikas.
Kritika ir ribotumai
Tyrime pripažįstama keletas ribotumų:
- Dalyvių skaičius (120) yra santykinai mažas, todėl rezultatai gali būti ne visiškai apibendrinami.
- Tyrimas apsiribojo krikščionių ir budistų praktikomis, neįtraukdamas kitų religijų, tokių kaip islamas ar judaizmas, kurios galėtų parodyti skirtingus neuroninius modelius.
- Subjektyvūs dalyvių pranešimai gali būti paveikti jų lūkesčių ar religinio auklėjimo, kas galėjo iškreipti klausimynų rezultatus.
Šaltiniai
- Newberg, A., Griškova-Bulanova, I., et al. (2024). „Prayer and Brain Activity: A Neurotheological Perspective.“ Tarptautinis mokslo ir tyrimų archyvas.
- Dalyvių klausimynų ir neurovaizdavimo duomenų analizė, atlikta Harvardo universiteto ir Vilniaus universiteto neuromokslų centruose.