Mylimiausias mano Jėzau, nuolankusis Dievo Avinėli! Aš, būdamas nusidėjėlis, nusižeminęs garbinu Tavo šventąją peties žaizdą, kuri Tau buvo iš visų žaizdų skaudžiausia, nes ant šio šventojo peties Tu nešei sunkų kryžių. Garbinu Tave ir dėkoju už šią iškentėtą skaudžiausią žaizdą.
Nuolankiai maldauju Tave, per šią iškentėtą skaudžiausią žaizdą ir per Tavo be galo sunkų kryžiaus nešimą pasigailėk manęs, nusidėjėlio, ir atleisk man nuodėmes. Suteik man malonę eiti kruvinomis Tavo pėdomis ir nuvesk mane pas save, į amžinąją laimę danguje. Amen.
Malda į Viešpaties Jėzaus peties žaizdą – tai giliai asmeniškas kreipimasis į Kristaus kančias, pabrėžiantis fizinio skausmo ir moralinės naštos sunkumą. Peties žaizda, atsiradusi nuo kryžiaus nešimo, simbolizuoja Jėzaus paklusnumą Dievo valiai ir nepaprastą meilę žmonijai. Ši malda remiasi Kristaus aukos idėja, kurioje jo kančios tampa išpirkimo priemone žmonijos nuodėmėms. Šventojo Rašto citata iš Izaijo knygos 53:5: „Bet Jis buvo sužeistas dėl mūsų nusikaltimų, sumuštas dėl mūsų kaltės; bausmė, kuri mums atnešė taiką, buvo ant Jo, ir Jo žaizdomis mes esame išgydyti“, puikiai atspindi šios maldos esmę.
Teologai peties žaizdą interpretuoja kaip simbolį ne tik fizinės kančios, bet ir moralinės naštos, kurią Jėzus nešė už visą žmoniją. Tai našta, apimanti ne tik nuodėmes, bet ir žmonių abejones, baimes bei neviltis. Malda į šią žaizdą tampa prašymu pasidalinti šia našta, prašymu atleidimo ir stiprybės eiti teisingumo keliu. Ši malda gali būti suprantama kaip išreiškimas gilaus pasitikėjimo Jėzumi ir jo išgelbėjimo galia. Tikėjimas Kristaus auka leidžia žmogui jausti viltį ir ramybę net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Malda į peties žaizdą skatina apmąstyti Kristaus kančias ir jų prasmę kiekvieno žmogaus gyvenime, skatindama atgailą ir siekį gyventi pagal Dievo valią. Tokia malda yra ne tik prašymas, bet ir dialogas su Dievu, apimantis atgailą, dėkingumą ir viltį.