Garbingas šventasis Petrai, tu už savo gyvą ir didžiadvasį tikėjimą, gilų ir nuoširdų nuolankumą ir už tavo liepsnojančią meilę buvai Jėzaus Kristaus apdovanotas ypatingomis privilegijomis, o ypač vadovavimu kitiems apaštalams ir primatu visai Bažnyčiai, kurios kertiniu akmeniu tu tapai. Išmelsk mums gyvo tikėjimo malonę, kad nebijotume jį viešai išpažinti visą ir visais atvejais, net jei aplinkybės reikalautų pralieti kraują ir paaukoti patį gyvenimą. Taip pat gauk mums nuoširdų pasidavimą mūsų šventajai motinai Bažnyčiai. Suteik, kad mes visuomet liktume stipriai ir iš širdies susivieniję su Romos popiežiumi, kuris yra tavo tikėjimo ir valdžios įpėdinis – viena, tikra, regima Katalikų Bažnyčios galva, Bažnyčios, kuri yra ta paslaptinga arka, už kurios ribų nėra išganymo. Taip pat suteik, kad mes nuolankiai ir romiai sektume jos mokymu ir patarimais, kad būtume paklusnūs visiems jos įsakymams, kad jau čia žemėje turėtume tikrą ir nepajudinamą ramybę, o vieną dieną danguje pasiektume amžinąją laimę. Amen.
V. Melski už mus, šventasis apaštale Petrai. R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Melskimės. Dieve, kuris šventajam Petrui suteikei dangaus karalystės raktus bei galią surišti ir išrišti, suteik, kad jo užtarimo padedami būtume išvaduoti iš mūsų nuodėmių pančių. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Įdomu tai, kad senosiose tradicijose Petras vaizduojamas su raktais rankose. Tai simbolizuoja ne tik valdžią, bet ir atsakomybę už dangaus karalystės vartus. Pasakojama, kad jis buvo nukryžiuotas žemyn galva, nes jautėsi nevertas mirti lygiai taip pat, kaip jo Viešpats. Šis gestas parodo jo begalinį nuolankumą. Šiandien melsdamiesi Petrui, mes kreipiamės į žmogų, kuris puikiai suprato, ką reiškia abejoti, bijoti ir vėl iš naujo patikėti. Jo gyvenimas yra gyvas įrodymas, kad Dievas pasirenka paprastus žmones dideliems darbams. Būdamas Bažnyčios pamatu, jis kviečia mus nebijoti savo netobulumų, o drąsiai žengti tikėjimo keliu, pasitikint Dievo gailestingumu, kuris visada yra didesnis už mūsų klaidas.