MALDA Į MARIJĄ NUOLATINĘ GELBĖTOJĄ

Mergele, manoji Dievo Motina, leisk, kad būčiau visiškai Tavo, Tavo gyvenime ir mirtyje, nelaimėje, baimėse ir varguose. Kad priklausyčiau Tau kryžiuose ir skaudžiuose kentėjimuose, laike ir amžinybėje. Mergele, manoji Dievo Motina, leisk, kad būčiau visiškai Tavo!

Motina, Tavimi pasitikiu ir remiuosi! Motina, Tavęs šaukiuosi ir verkiu! Motina maloningoji, būk šalia manęs! Motina galingiausioji, saugok mane!

O Motina, ateik ir išmokyk mane melstis! O Motina, ateik ir išmokyk mane kovoti! O Motina, ateik ir padėk man kentėti! O Motina, ateik ir lik su manimi!

Tu gali man padėti, galingoji, Tu nori padėti, geriausioji, turi man padėti, ištikimoji, tikrai man padėsi, gailestingoji!

Malonės Motina, krikščionių Globėja, nusidėjėlių prieglobsti, išganymo vartai, visos žemės viltie, dangaus papuošale, nuliūdusiųjų paguoda, visus saugantis skyde!

Kas veltui šaukėsi Tavo pagalbos? Kada esi pamiršusi vaikišką maldą? Todėl ištvermingai šaukiuosi kryžiuje ir kančioje: „Marija, visuomet padėk! Tu visada padedi!“ Pilnas pasitikėjimo šaukiu kentėjimuose ir mirtyje: „Marija, padėk kiekviename varge!“ Tuo tikiu, tuo gyvenu iki pat mirties: „Marija, padėk man nueiti į dangų!“

Mergele, manoji Dievo Motina, leisk, kad būčiau visiškai Tavo: Tavo gyvenime ir mirtyje, nelaimėje, baimėse ir varguose. Kad priklausyčiau Tau kryžiuose ir skaudžiuose kentėjimuose, laike ir amžinybėje. Mergele, manoji Dievo Motina, leisk, kad būčiau visiškai Tavo!

Skaitykite daugiau..

Malda į Mariją Nuolatinę Gelbėtoją turi gilias šaknis, siekiančias ankstyvąją Bažnyčią, nors pats pavadinimas išpopuliarėjo vėliau. Įdomu tai, kad šis kreipinys ypač stipriai prigijo Rytų krikščionybėje, kur Marija vadinama „Visuomet Pagalba“ (Theotokos Panaghia). Tai rodo, kad tikėjimas Marijos nuolatine globa yra bendras krikščioniškas paveldas, o ne tik Vakarų išradimas.

Ši malda išreiškia gilią priklausomybės ir pasitikėjimo idėją. Senovės krikščionys Mariją matė kaip „Antrąją Evam“, kuri savo paklusnumu Dievo valiai atitaisė pirmosios moters klaidą. Todėl kreipimasis į ją yra kreipimasis į tą, kuri geriausiai supranta žmogaus silpnumą ir gali užtarti pas Dievą. Kai maldoje prašoma išmokyti melstis, tai atspindi supratimą, kad Marija, būdama pilna malonės, yra pati tobula maldos mokytoja. Jos gyvenimas buvo nuolatinis „Tebūnie man pagal Tavo žodį“. Šis nuolankumas ir atsidavimas yra tas pavyzdys, kurio ieško meldžiantysis. Ji yra ta, kuri visada budi prie kryžiaus, todėl jos pagalba nelaimėje yra neabejotina.