Jėzaus Širdie, esanti Švenčiausiame Sakramente, Tavyje slypi visa beribė mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus meilė. Tu įsteigei šį visų Švenčiausią Sakramentą, kad jame gyventum mūsų tarpe, kad duotum savo Kūną mums kaip maistą, o savo Kraują – kaip dangišką gėrimą. Viešpatie Jėzau, mes tvirtai tikime į Tavo didelę meilę, kuri įkūrė šį šventąjį Sakramentą. Suklaupę priešais šventąją Ostiją, mes garbiname Tavo meilę. Mes žinome ir džiaugsmingai išpažįstame, kad ji yra tas šventas šaltinis, iš kurio teka Bažnyčios gyvybė. Tavo meilė kviečia mus, Tu pats šauki mums: „Žiūrėkite, kaip aš jus myliu! Aš dovanoju jums savo Kūną kaip maistą ir Kraują kaip gėrimą. Vienydamasis su jumis, aš noriu jumyse uždegti meilę ir jus priglausti prie savęs. Aš noriu jūsų sielas padaryti panašias į mane, Nukryžiuotąjį, amžinojo gyvenimo Duoną. Ir jūs dovanokit man savo širdis: gyvenkit manyje, ir jūs gyvensite Dieve!“ Taip šaukia, Viešpatie, Tavo eucharistinė Širdis – mes girdime tai ir dėkojame Tau, mes trokštame ja nuolatos sekti. Padaryk, kad ši karščiausioji meilė apimtų ir mus! Dėl šios meilės prieš savo kančią Tu pakvietei mus imti Tavo šventąjį Kūną ir valgyti. Įtvirtink mūsų širdyse pasiryžimą ištikimai priimti šį kvietimą. Duok mums tikrą pamaldumą ir pagarbą, kad šią Tavo eucharistinės Širdies, Tavosios meilės dovaną ligi pat gyvenimo galo uoliai garbintume ir tinkamai priimtume. Duok, kad su Tavo malone vaisingai švęstume Tavo kančios atminimą, kad atsilygintume už mūsų nuodėmes ir abejingumą, kad maitintume ir stiprintume savo meilę Tau ir kad nuolat gyvai šį būsimojo nemirtingumo laidą kviestume į savo širdį. Amen.
Malda į Eucharistinę Jėzaus Širdį yra giliai asmeniškas ir kartu visuotinis aktas. Ji remiasi tikėjimu, kad Jėzus Kristus, esantis Švenčiausiame Sakramente, yra tikrai gyvas ir veikiantis. Šis tikėjimas yra centrinis katalikų teologijos elementas, aprašytas ir išplėtotas daugelio teologų, pavyzdžiui, Šv. Tomo Akvino raštuose. Akvinas pabrėžė Eucharistijos realią Jėzaus Kristaus buvimą, sakydamas, kad tai yra ne tik simbolinis, bet ir ontologinis buvimas. Ši malda leidžia mums asmeniškai patirti šį buvimą, užmegzti glaudesnį ryšį su Kristumi ir prašyti jo malonės.
Maldos metu galime apmąstyti Jėzaus auką ant kryžiaus, kurią jis atnaujina kiekvienoje Mišių aukoje. Šventosios Raštos, ypač Evangelijos, mums atskleidžia Jėzaus meilę ir jo norą būti arti mūsų. „Aš esu vynmedis, jūs – šakos. Kas lieka manyje ir aš jame, tas gaus daug vaisių“ (Jn 15, 5) – šie žodžiai atspindi Eucharistijos esmę – glaudų ryšį tarp Kristaus ir tikinčiojo. Malda į Eucharistinę Jėzaus Širdį leidžia mums įžvelgti šį ryšį ir prašyti stiprybės bei vadovavimo mūsų gyvenime.
Šios maldos istorija siekia ankstyvuosius krikščionybės amžius, kai Eucharistija buvo centrinis krikščionių gyvenimo elementas. Per šimtmečius išsivystė įvairios maldos formos, skirtos garbinti Eucharistinę Jėzaus Širdį, atspindinčios skirtingas dvasines tradicijas ir patirtis. Tačiau visos jos turi bendrą tikslą – išreikšti meilę ir garbę Jėzui Kristui, esančiam Švenčiausiame Sakramente. Malda į Eucharistinę Jėzaus Širdį yra gyvas tikėjimo išreiškimas, vedantis mus arčiau Dievo.