Lietuviškas religinis kalendorius, šventės

Svarbiausios datos ir jų prasmės

Šis kalendorius padeda sekti datas ir suprasti jų dvasinę prasmę – kodėl viena diena kviečia tylai, o kita – šventimui. Čia pateiktos pagrindinės šventės, kurias mini Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, kartu su trumpais paaiškinimais, kuo jos svarbios kiekvienam tikinčiajam ar besidominčiam tradicijomis.

Sausio 1 d. – Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja
Pirmoji metų diena skirta Dievo Motinai – švelnios globos ir ramybės pradžia.

Sausio 6 d. – Trijų Karalių iškilmė (Epifanija)
Rytų išminčiai atneša dovanas Jėzui – tai Jo apsireiškimo visam pasauliui diena.

Sausio 25 d. – Šv. Pauliaus atsivertimas
Saulas tampa Pauliu – tai ženkli diena krikščionybės istorijoje, kai persekiotojas tampa apaštalu.


Vasario 2 d. – Paaukojimo šventė (Grabnyčios)
Jėzaus paaukojimas šventykloje. Žvakės – šviesos ir apsaugos ženklas.

Vasario 11 d. – Lurdo Švč. Mergelė Marija
Ligonių globėjos diena, siejama su apsireiškimais Prancūzijoje.


Kovo 4 d. – Šv. Kazimieras
Lietuvos globėjas, karališkos kilmės šventasis, pasižymėjęs pamaldumu, skaistumu ir rūpesčiu vargšais.

Pelenų diena (data kinta)
Prasideda Gavėnia – 40 dienų pasiruošimo Velykoms. Tikintiesiems barstomi pelenai ant galvos.

Kovo 19 d. – Šv. Juozapas
Dievo Motinos sužadėtinis, tylusis globėjas, šeimų ir darbininkų globėjas.


Didžioji savaitė (data kinta)
Paskutinės Jėzaus gyvenimo dienos – kančios, mirties ir prisikėlimo slėpiniai.

🕊 Kaip apskaičiuoti datą?
Didžioji savaitė priklauso nuo Velykų datos, o ji skaičiuojama pagal Mėnulio kalendorių:
Velykos – pirmas sekmadienis po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Didžioji savaitė visada prasideda Verbų sekmadieniu prieš Velykas.

Didysis ketvirtadienis – Paskutinės vakarienės minėjimas
Didysis penktadienis – Kristaus kančios ir mirties diena
Didysis šeštadienis – tylus laukimas prie kapo
Velykų sekmadienis – Prisikėlimas


Visas mėnuo – skirtas Marijos garbei (Gegužinės pamaldos)
Maldos prie lauko koplytėlių, giedama Loreto litanija, puošiami altorėliai.

Sekminės (data kinta, 50 dienų po Velykų)
Šventosios Dvasios atsiuntimas – Bažnyčios gimimas.

Devintinės (švenčiama devintą savaitę po Velykų, ketvirtadienį)
Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, kviečia tikinčiuosius apmąstyti Eucharistijos slėpinį – Jėzaus buvimą duonoje ir vyne.


Birželio 13 d. – Šv. Antanas Paduvietis
Skurdžiai gyvenęs pamokslininkas, žinomas kaip „prarastų daiktų“ šventasis.

Birželio 24 d. – Joninės (Šv. Jono Krikštytojo gimimas)
Vienintelė šventojo gimimo šventė – krikštytojo, atėjusio prieš Kristų.

Birželio 29 d. – Šv. Petras ir Povilas
Apaštalų, Bažnyčios pamatų, minėjimas. Svarbi diena visiems dvasininkams.


Liepos 6 d. – Šv. Marija Goretti
Jauna kankinė, atleidusi savo skriaudėjui. Skaistumo ir atleidimo simbolis.

Liepos 16 d. – Karmelio kalno Švč. Mergelė Marija
Škaplieriaus nešiotojų globėja – apsaugos ženklas gyvenime ir mirtyje.


Rugpjūčio 1 d. – Šv. Alfonsas Marija Liguoris
Moralinės teologijos tėvas ir Raudonųjų vienuolių (redemptoristų) įkūrėjas.

Rugpjūčio 15 d. – Žolinė (Marijos Ėmimas į Dangų)
Marijos perėjimo į amžinybę šventė. Lietuvoje – padėka už derlių, šventinami žolynai.


Rugsėjo 14 d. – Šventojo Kryžiaus išaukštinimas
Kryžiaus – kančios ir pergalės simbolio – pagerbimas.

Rugsėjo 29 d. – Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas – arkangelai
Malda už apsaugą nuo pikto, dangiškosios pagalbos diena.


Spalio 1 d. – Šv. Teresė Kūdikėlio Jėzaus
„Mažo kelio“ šventoji – tikėjimas per paprastumą ir kasdienį gailestingumą.

Spalio 4 d. – Šv. Pranciškus Asyžietis
Gyvūnų globėjas, neturtėlių tėvas, taikos ir kūrinijos šventasis.

Spalis – Rožinio mėnuo
Skiriamas Rožinio maldai – ypatingai galingai meditacijai.


Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų iškilmė
Diena, kai pagerbiami ne tik oficialiai kanonizuoti, bet ir anoniminiai šventieji.

Lapkričio 2 d. – Vėlinės (Mirusiųjų minėjimo diena)
Lietuviškas pagarbus ryšys su protėviais, maldos už mirusiųjų sielas.


Adventas (prasidėjimas: ketvirtasis sekmadienis prieš Kalėdas)
Tylos, laukimo ir pasiruošimo metas – dvasinė kelionė link Betliejaus.

Gruodžio 8 d. – Nekaltojo Prasidėjimo šventė
Marija pradėta be gimtosios nuodėmės – Dievo planas nuo pradžios.

Gruodžio 24 d. – Kūčios
Pasninko ir susitaikymo vakaras. Šeimos vienybės laikas.

Gruodžio 25 d. – Kalėdos (Kristaus Gimimas)
Dievas tampa žmogumi – šviesa gimsta tamsoje.

Vasario mėnesį minima Užgavėnių šventė, turinti gilias pagoniškas šaknis, vėliau persipynusi su krikščioniškomis tradicijomis. Tai tarsi žiemos ir pavasario kovos simbolis, kupinas linksmybių ir persirengėlių. Kovo mėnesį, artėjant Velykoms, minima Gavėnia – laikotarpis apmąstymams, pasninkui ir dvasiniam pasiruošimui didžiausiai krikščionių šventei. Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, simbolizuojanti viltį, naują gyvenimą ir pergalę prieš mirtį. Šią šventę lydi gausybė tradicijų, nuo margučių dažymo iki šventinio stalo. Gegužės mėnesį pagerbiame Švč. Mergelę Mariją, o birželį – Švč. Trejybę. Rugpjūčio 15 d. minima Žolinė, turinti senas pagoniškas šaknis, susijusias su derliumi ir gamtos ciklais. Ši šventė, apjungianti pagonybę ir krikščionybę, yra ypatinga lietuvių tautosakos ir tradicijų dalis. Lapkričio 1-ąją ir 2-ąją minime Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas, prisimindami mirusius artimuosius ir meldždamiesi už jų sielas. Advento laikotarpis, prieš Kalėdas, yra ypatingas apmąstymų ir laukimo metas, ruošiantis švęsti Jėzaus gimimą. Kalėdos – tai šventė, kupina džiaugsmo, šeimos ir tikėjimo stebuklu. Kaip rašė šv. Augustinas: „Mylėk ir daryk, ką nori.“ Šis principas apima visą krikščionišką gyvenimą ir atsispindi visose minėtose šventėse. Lietuviškas religinis kalendorius yra ne tik datų rinkinys, bet ir gyvas tikėjimo ir tradicijų paveldas, perteikiantis gilias dvasines vertybes.