Sefer Yetzirah (hebrajų kalba: סֵפֶר יְצִירָה, liet. „Kūrimo knyga“ arba „Formavimo knyga“) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių žydų mistikos tekstų, priskiriamas prie proto-kabalos, ankstyvosios žydų ezoterikos formos. Šis trumpas, enigmatiškas kūrinys, parašytas hebrajų kalba, aprašo, kaip Dievas sukūrė visatą per „32 slaptus išminties kelius“, susidedančius iš 22 hebrajų abėcėlės raidžių ir 10 sefirų („skaičių“ arba mistinių principų). Tekstas laikomas pamatiniu kabalistinės minties šaltiniu, turinčiu įtakos vėlesnei žydų mistikai, ypač Zohar ir kitoms kabalos tradicijoms.
Sefer Yetzirah tradiciškai priskiriama patriarchui Abraomui, tačiau kai kurie šaltiniai nurodo rabiną Akivą kaip galimą autorių ar redaktorių. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad tekstas greičiausiai buvo sukurtas tarp III ir VI a. po Kr., remdamiesi jo kalba ir sąvokomis, nors tiksli data ir kilmė lieka diskutuotinos. Tekstas yra glaustas (apie 1300–2000 žodžių, priklausomai nuo versijos) ir parašytas poetine, mįslinga forma, kuri leidžia įvairias interpretacijas – nuo kosmologinės ir lingvistinės iki meditacinės ir net magiškos.
Knygos tikslas, anot X a. komentatoriaus Saadia Gaon, buvo perteikti, kaip visata buvo sukurta, o pagal Judah Halevi – padėti žmogui suvokti Dievo vienybę ir visagalybę per įvairius pavyzdžius. Sefer Yetzirah yra ne tik mistinis, bet ir praktinis tekstas, siūlantis meditacijos metodus, raidžių permutacijas ir net galimus magiškus ritualus, tokius kaip golemo (dirbtinio žmogaus) sukūrimas.
Sefer Yetzirah atsirado ankstyvojoje žydų mistikos tradicijoje, vadinamoje ma’aseh bereshit („kūrimo darbas“), kuri nagrinėjo visatos sukūrimo paslaptis, remdamasi Pradžios knygos vaizdiniais. Tekstas atspindi sincretinį III–VI a. kontekstą, jungiantį žydų teologiją su Babilono, Egipto ir helenistinėmis idėjomis, pavyzdžiui, raidžių skirstymą į balses, nebalsius ir pusbalsius, kas primena graikų lingvistiką.
Struktūriškai Sefer Yetzirah sudaryta iš šešių skyrių (mishnayot arba halakhot), kurie pateikia dogmatinius teiginius apie kosmogoniją ir kosmologiją. Tekste yra trys pagrindinės versijos:
- Trumpa versija: Glaustesnis variantas, laikomas arčiausiu originalui.
- Ilga versija: Išplėsta, su papildomais komentarais, egzistavusi jau X a.
- Saadia versija: Redaguota Saadia Gaon, su filosofiniais paaiškinimais.
Pagrindinės teksto dalys:
- 32 išminties keliai: 10 sefirų (mistiniai skaičiai ar dimensijos) ir 22 hebrajų raidės, per kurias Dievas „išraižė“ visatą.
- Sefiros: Skirtingai nei vėlesnėje kabaloje, kur sefiros yra Dievo atributai, čia jos reiškia kosmines dimensijas (pvz., laikas, erdvė, elementai: dvasia, oras, vanduo, ugnis) arba skaičius.
- Raidės: Hebrajų abėcėlės raidės skirstomos į tris grupes – „motinas“ (Aleph, Mem, Shin), „dvigubas“ (septynios raidės su dvigubu tarimu) ir „paprastas“ (dvylika raidžių), siejamas su kūnu, zodiaku ir kitais kosminiais elementais.
- Meditacinės praktikos: Tekstas siūlo raidžių permutacijas ir vizualizacijas, kurios, anot kai kurių komentatorių, stiprina koncentraciją ar net leidžia atlikti „magiškus“ veiksmus.
Sefer Yetzirah nėra linijinis naratyvas, o veikiau kosmologinis vadovas, kviečiantis skaitytoją medituoti apie Dievo kūrimo procesą. Jo mįslingas stilius ir glaustumas daro jį sudėtingu, todėl per amžius jis buvo gausiai komentuojamas, pradedant X a. filosofais, tokiais kaip Saadia Gaon, ir baigiant vėlesniais kabalistais, tokiais kaip Aryeh Kaplan.
Sefer Yetzirah nagrinėja kelias pagrindines temas, kurios formuoja žydų mistikos pagrindą:
- Kosmogonija ir kosmologija: Tekstas aiškina, kaip Dievas sukūrė visatą per raidžių ir skaičių kombinacijas, pabrėždamas emanacijos, o ne tiesioginio kūrimo (ex nihilo) idėją.
- Hebrajų raidžių galia: Raidės laikomos ne tik kalbos, bet ir kūrimo įrankiais, per kuriuos Dievas formavo pasaulį. Tai siejasi su idėja, kad žodžiai kuria realybę.
- Sefiros kaip dimensijos: Sefiros vaizduojamos kaip kosminės struktūros (pvz., laikas, erdvė, elementai), o ne kaip Dievo atributai, kaip vėlesnėje kabaloje.
- Mistinė praktika: Tekstas siūlo meditaciją per raidžių permutacijas, kurios, anot kai kurių, gali sukelti telepatinius ar telekinetinius gebėjimus, pavyzdžiui, golemo sukūrimą.
- Dievo vienybė: Nepaisant įvairių kūrimo aspektų, tekstas pabrėžia Dievo vienovę ir visagalybę.
Sefer Yetzirah reikšmė slypi jos įtakoje žydų ir Vakarų ezoterinėms tradicijoms. Ji laikoma pirmąja knyga, sistemingai aprašančia kūrimo mistiką, ir padėjo pagrindą vėlesnei kabaloje išsivysčiusioms idėjoms, tokioms kaip sefirų sistema. Tekstas taip pat paveikė viduramžių filosofus, tokius kaip Al-Farabi ar Ibn Gabirol, ir net europietišką okultizmą, įskaitant taro kortų raidą.
Knygos unikalumas – jos orientacija į fizinį pasaulį, o ne į paslėptus dvasinius pasaulius, kaip, pavyzdžiui, Zohar. Ji skatina mistiką kontempliuoti gamtą ir raidžių struktūras, todėl laikoma praktiškesniu vadovu nei kiti kabalistiniai tekstai. Tačiau dėl savo sudėtingumo ir neaiškaus stiliaus Sefer Yetzirah išlieka iššūkiu net patyrusiems tyrinėtojams.
Citatos iš „Sefer Yetzirah“
Dėl teksto poetinio ir mįslingo stiliaus citatos dažnai priklauso nuo vertimo (pvz., Aryeh Kaplan ar Wm. Wynn Westcott). Žemiau pateikiamos kelios citatos (remiantis Kaplan vertimu, adaptuotos į lietuvių kalbą), atspindinčios pagrindines temas:
- Apie 32 kelius (1:1): „Per trisdešimt du paslaptingus išminties kelius Jah, Izraelio Dievas, gyvasis Dievas, išraižė savo vardą. Jis sukūrė savo visatą trimis knygomis: tekstu, skaičiumi ir kalba.“
Ši citata pristato kūrimo pagrindą – raidžių ir sefirų derinį. - Apie sefiras (1:5): „Dešimt sefirų yra iš nieko. Jos yra Dievo dvasia, oras, vanduo, ugnis, aukštis, gylis, rytys, vakarai, šiaurė ir pietūs.“
Ši eilutė aprašo sefiras kaip kosmines dimensijas. - Apie raides (2:2): „Dvidešimt dvi raidės yra visko pagrindas: trys motinos, septynios dvigubos ir dvylika paprastų. Jos išraižytos balsu, iškaltos kvėpavimu.“
Ši citata pabrėžia raidžių, kaip kūrimo įrankių, svarbą. - Apie meditaciją (1:8): „Kai Abraomas suprato šias paslaptis, jis susiejo, sujungė ir suformavo, ir Dievas jam apsireiškė.“
Ši eilutė nurodo mistinę praktiką ir Abraomo, kaip teksto autoriaus, legendą. - Apie kūrimo procesą (3:2): „Trys motinos – Aleph, Mem, Shin – yra didi paslaptis. Aleph yra karalius ore, Mem – vandenyje, Shin – ugnyje.“
Ši citata iliustruoja elementų ir raidžių ryšį.
Citatos gali skirtis priklausomai nuo versijos (trumpa, ilga ar Saadia) ir vertėjo interpretacijos. Lietuvių kalba pilni vertimai yra reti, todėl dažniausiai remiamasi anglų vertimais, tokiais kaip Kaplan.
Palyginimai su kitais kūriniais
Sefer Yetzirah turi panašumų su kitais religiniais ir filosofiniais tekstais, tačiau jos lingvistinė ir kosmologinė perspektyva yra unikali:
- Tao Te Ching: Abu tekstai yra glausti, poetiniai ir pabrėžia natūralią tvarką (Dao ir sefirų struktūra), tačiau Daodejing orientuojasi į praktinę filosofiją, o Sefer Yetzirah – į mistinį kūrimo procesą.
- Pistis Sophia: Gnostinis tekstas nagrinėja emanacijas ir sielos kelionę, panašiai kaip Sefer Yetzirah sefiros, tačiau pastarasis yra glaustesnis ir be sudėtingos mitologijos.
- Hafizo Divanas: Hafizo poezija yra lyrinė ir sufistinė, o Sefer Yetzirah – sisteminga ir kosmologinė, tačiau abu naudoja simbolius dvasinėms idėjoms perteikti.
- Bhagavadgita: Bhagavadgita moko per dialogą, o Sefer Yetzirah – per dogmatinius teiginius, tačiau abu nagrinėja dieviškąją tvarką.
- Dhammapada: Budizmo tekstas yra etinis, o Sefer Yetzirah – mistinis, orientuotas į kūrimo mechanizmus, o ne moralę.
s bei išsamius komentarus.
Kodėl verta skaityti?
Sefer Yetzirah yra vertinga tiems, kurie domisi:
- Žydų mistika: Tekstas yra proto-kabalos pagrindas, atskleidžiantis ankstyvąsias idėjas apie sefiras ir raidžių galią.
- Kosmogonija: Jis siūlo unikalų požiūrį į visatos sukūrimą per lingvistinius ir matematinius principus.
- Meditacinės praktikos: Tekstas pateikia metodus, kurie gali būti pritaikyti šiuolaikinėje meditacijoje ar ezoterinėse praktikose.
- Filosofija ir lingvistika: Raidžių ir skaičių sistema traukia tyrinėtojus, ieškančius sąsajų tarp kalbos ir realybės.
- Istorija ir kultūra: Knyga atspindi III–VI a. žydų minties sincretizmą, jungiantį įvairias tradicijas.
Nors Sefer Yetzirah yra sudėtinga dėl savo glaustumo ir mįslingo stiliaus, ji siūlo gilų įžvalgų šaltinį apie žydų mistiką, kūrimo procesą ir kalbos galią. Tai tekstas, kuris kviečia ne tik skaityti, bet ir medituoti, ieškant gilesnės prasmės. Kaip teigia vienas X vartotojas: „Jūsų žodžiai ne tik aprašo realybę. Jie ją kuria.“