Pagrindinės naujojo testamento dalys yra šios:
- Evangelijos:
- Mato Evangelija – aprašo Jėzaus gyvenimą ir mokymus, ypatingą dėmesį skiriant žydų tradicijoms.
- Morkaus Evangelija – trumpiausia evangelija, pabrėžianti Jėzaus veiksmus ir stebuklus.
- Luko Evangelija – ilgesnė ir detalizuota, sužadinanti Jėzaus gailestingumą ir dėmesį socialiniams klausimams.
- Jono Evangelija – pasakojimas apie Jėzų su filosofinėmis refleksijomis apie Dievo žodį (Logos) ir dvasinius mokymus.
- Apaštalų darbai:
- Aprašo ankstyvąją Bažnyčios istoriją po Jėzaus prisikėlimo, apaštalų misijas ir Šventosios Dvasios veikimą.
- Pauliaus laiškai (Epistolės):
- Laiškas Romiečiams – Paulius aiškina tikėjimą ir Dievo teisumą.
- Pirmasis ir Antrasis laiškai Korintiečiams – apie bendruomenės problemas, moralę ir krikščionišką gyvenimą.
- Laiškas Galatams – apie laisvę Kristuje ir teisės bei malonės ryšį.
- Laiškas Efeziečiams – apie Bažnyčios vienybę ir tikinčiųjų santykius.
- Laiškas Filipiečiams – džiaugsmas net kentėjimuose.
- Laiškas Kolosiečiams – Kristaus aukščiausios valdžios mokymas.
- Pirmasis ir Antrasis laiškai Tesalonikiečiams – apie Jėzaus antrąjį atėjimą.
- Pirmasis ir Antrasis laiškai Timotiejui, Tito laiškas, Filemono laiškas – pastoraciniai laiškai su patarimais vadovams ir bendruomenėms.
- Bendrieji laiškai:
- Laiškas Žydams – teologinė refleksija apie Jėzų kaip aukščiausią Kunigą.
- Jokūbo laiškas – praktinės pamokos apie tikėjimo darbus.
- Pirmasis ir Antrasis Petro laiškai – apie ištikimybę tikėjimui per išbandymus.
- Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis Jono laiškai – apie meilę ir tikrą krikščionišką bendruomenę.
- Judo laiškas – įspėjimas apie netikrus mokytojus.
- Apreiškimas Jonui (Apokalipsė):
- Pranašystės apie pasaulio pabaigą, Jėzaus sugrįžimą ir Dievo karalystės triumfą.
Naujasis Testamentas yra krikščioniškosios Biblijos dalis, apimanti Jėzaus Kristaus gyvenimo, mokymų, mirties ir prisikėlimo istoriją bei ankstyvosios Bažnyčios formavimąsi. Tai yra pagrindinis tekstas, kuriuo grindžiamas krikščionių tikėjimas. Jame taip pat išdėstytos moralinės normos, teologiniai principai ir nurodymai, kaip krikščionys turėtų gyventi, vadovaujantis Jėzaus mokymais. Naujasis Testamentas yra tiesiogiai susijęs su Senojo Testamento pranašystėmis, nes jame tikima, kad Jėzus yra tas Mesijas, kurį senovės žydų pranašai skelbė ateisiant.
Naujasis Testamentas susideda iš keturių evangelijų, aprašančių Jėzaus gyvenimą, jo mokymus ir darbus, apaštalų laiškų, kurie siunčiami ankstyvosioms krikščionių bendruomenėms su praktiniais ir teologiniais patarimais, bei Apreiškimo knygos, kurioje išdėstytos pranašystės apie ateitį, antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą ir pasaulio pabaigą. Kiekviena knyga tarnauja kaip nuoroda, kaip krikščionys turėtų suprasti savo tikėjimą, santykį su Dievu ir vieni su kitais.
Naujasis Testamentas reikalingas tam, kad krikščionys galėtų suprasti Dievo planą žmonijai, įskaitant atleidimo, išgelbėjimo ir amžinojo gyvenimo pažadus. Tai taip pat moralinio ir dvasinio vadovavimo šaltinis, kviečiantis tikinčiuosius sekti Jėzaus pavyzdžiu, mylėti savo artimą ir tarnauti Dievui. Ši knygų kolekcija formuoja pagrindinius krikščioniško gyvenimo ir tikėjimo principus, padėdama tikintiesiems suvokti jų dvasinį kelią.
Naujajame Testamente, be jau minėtų Evangelijų ir Apaštalų darbų, taip pat randame Pauliaus laiškus, kurių yra 13, apimančius įvairias temas – nuo tikėjimo išgelbėjimo iki Bažnyčios gyvenimo ir moralės. Kiti laiškai, priskiriami kitiems apaštalams, yra vadinami Katolinių laiškų rinkiniu (Jokūbo, Petro, Jono ir Judo laiškai). Šie laiškai atspindi ankstyvosios krikščionybės įvairovę ir skirtingas teologijos interpretacijas. Apokalipsė, paskutinė Naujojo Testamento knyga, yra vizioninė literatūra, aprašanti pasaulio pabaigą ir Dievo karalystės atėjimą. Jono Apreiškimo knyga, kupina simbolių ir alegorijų, iki šiol kelia diskusijas tarp teologų dėl jos aiškinimo.Įdomu pastebėti, kad Naujojo Testamento kanonas nebuvo nustatytas iš karto. Šimtmečius vyko diskusijos, kurios knygos turėtų būti įtrauktos į šventąjį tekstą. Šis procesas atspindi ankstyvosios Bažnyčios pastangas apibrėžti savo tikėjimą ir tradicijas. Augustinas, svarbus krikščionių teologas, rašė apie Biblijos svarbą: „Duok man Bibliją, ir aš nieko daugiau nereikalausiu.“ Naujojo Testamento tekstas, per amžius verčiamas į daugybę kalbų, ir toliau įkvepia bei formuoja milijonų žmonių gyvenimus. Jo amžinos tiesos apie meilę, atleidimą ir viltį lieka aktualios ir šiandien. Iš tiesų, Naujasis Testamentas yra ne tik religinis tekstas, bet ir literatūros šedevras, turintis neįkainojamą istorinę ir kultūrinę vertę.