Vienuolių įžadai – skurdas, skaistumas ir klusnumas – yra esminė pašvęstojo gyvenimo dalis Katalikų Bažnyčioje. Šie įžadai, dar vadinami evangeliniais patarimais, atspindi vienuolio ar vienuolės įsipareigojimą gyventi pagal Jėzaus Kristaus mokymą, atsisakant pasaulietinių gėrybių ir visiškai atsiduodant Dievui.

Vienuolių įžadai yra vieši, savanoriški ir iškilmingi pažadai, kuriuos pašvęstojo gyvenimo nariai duoda Dievui, įsipareigodami gyventi pagal evangelinius patarimus. Šie įžadai yra:

1. Skurdas
   Skurdo įžadas įpareigoja vienuolį atsisakyti asmeninės nuosavybės ir materialinių gėrybių, gyvenant paprastai ir dalijantis viskuo su bendruomene. Tai reiškia ne tik fizinį atsisakymą, bet ir vidinį nusistatymą, kai žmogus pasitiki Dievo apvaizda, o ne materialiu turtu. Kaip teigia Evangelija pagal Matą: „Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalyk vargšams, ir turėsi lobį danguje. Paskui ateik ir sek mane“ (Mt 19, 21).
2. Skaistumas
   Skaistumo įžadas reiškia visišką susilaikymą nuo seksualinių santykių ir santuokos, pasirenkant celibatą dėl Dievo karalystės. Šis įžadas išreiškia visišką atsidavimą Dievui ir Bažnyčiai, leidžiantį vienuoliui gyventi kaip „eunuchui dėl dangaus karalystės“ (Mt 19, 12). Skaistumas taip pat apima emocinį ir dvasinį tyrumą, skatinantį mylėti visus žmones nesavanaudiškai.
3. Klusnumas
   Klusnumo įžadas įpareigoja vienuolį paklusti savo vyresniesiems ir bendruomenės taisyklėms, atspindint Jėzaus klusnumą Dievo valiai: „Aš atėjau ne savo valios vykdyti, bet valios to, kuris mane siuntė“ (Jn 6, 38). Klusnumas nėra aklas paklusimas, o laisvas Dievo valios ieškojimas per bendruomenės vadovavimą, siekiant dvasinio augimo ir tarnystės.

Vienuolių įžadai yra skirti padėti pašvęstiesiems gyventi radikaliau pagal Evangeliją, atkartojant Kristaus gyvenimą, kuris buvo neturtingas, skaistus ir klusnus. Šių įžadų tikslai yra šie:

1. Dvasinis augimas: Įžadai padeda vienuoliui atsikratyti prisirišimo prie pasaulietinių dalykų, leidžiant jam sutelkti dėmesį į dvasinį ryšį su Dievu. Kaip pažymi šv. Benediktas savo Reguloje, „nieko nėra svarbiau už Dievo meilę“.
2. Bendruomenės stiprinimas: Gyvenimas pagal įžadus skatina bendruomeninį gyvenimą, kuriame dalijamasi gėrybėmis, remiamasi vienas kitu ir siekiama bendro tikslo – šventumo. Skurdas ir klusnumas ypač pabrėžia bendruomenės svarbą.
3. Tarnystė Bažnyčiai ir pasauliui: Atsisakydami asmeninių ambicijų, vienuoliai tampa laisvi tarnauti kitiems – per švietimą, labdarą, maldą ar kitus apaštalavimo būdus. Skaistumo įžadas leidžia jiems būti prieinamiems visiems, kaip Jėzus buvo prieinamas miniai.
4. Liudijimas pasauliui: Įžadai yra kontrkultūrinis liudijimas šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dažnai vertinamas turtas, malonumai ir savarankiškumas. Vienuolio gyvenimas rodo, kad tikrasis džiaugsmas kyla iš atsidavimo Dievui, o ne iš materialinių dalykų.

Kaip teigia Vatikano II Susirinkimo dokumentas Lumen Gentium, pašvęstasis gyvenimas yra „giliau pašvęstas Kristaus sekimas“, kuris per įžadus išreiškia „visišką atsidavimą Dievui“ (LG 44).

Vienuolių įžadų šaknys siekia ankstyvąją krikščionybę, tačiau jų formavimasis buvo ilgas procesas, kuriame svarbų vaidmenį atliko Bažnyčios tėvai, vienuoliniai ordinai ir Bažnyčios teisė.

1. Biblinės šaknys: Įžadų pagrindas yra Evangelijos mokymas. Jėzus kvietė savo mokinius atsisakyti turto (Mt 19, 21), gyventi celibrate dėl Dievo karalystės (Mt 19, 12) ir paklusti Dievo valiai (Jn 6, 38). Šie principai tapo evangeliniais patarimais, kuriais remiasi vienuolinis gyvenimas.
2. Ankstyvieji vienuoliai: IV a. dykumų tėvai, tokie kaip šv. Antanas Didysis, gyveno asketišką gyvenimą, atsisakydami turto, santuokos ir asmeninės valios. Jų pavyzdys padėjo pagrindą vėlesniems įžadams, nors jie dar nebuvo formaliai suformuluoti.
3. Šv. Benediktas ir jo Regula: VI a. šv. Benediktas Nursietis savo Regula (apie 530 m.) suformulavo vienuolinio gyvenimo principus, įskaitant skurdą, skaistumą ir klusnumą. Jo taisyklės tapo pagrindu daugeliui Vakarų vienuolinių ordinų. Regula pabrėžia „stabilumą, klusnumą ir gyvenimo pakeitimą“ kaip esminius vienuolio įsipareigojimus.
4. Bažnyčios teisė: XII–XIII a. Kanono teisė pradėjo oficialiai reglamentuoti pašvęstąjį gyvenimą. Tridento Susirinkimas (1545–1563 m.) ir vėlesni Bažnyčios dokumentai, tokie kaip Kanono teisės kodeksas (1917 m. ir 1983 m.), įtvirtino įžadus kaip privalomus religiniams institutams. 1983 m. Kanono teisės kodekso 573–606 kanonai apibrėžia pašvęstojo gyvenimo normas, įskaitant įžadus.
5. Ordinų indėlis: Skirtingi ordinai, tokie kaip pranciškonai, dominikonai ar jėzuitai, pritaikė įžadus pagal savo charizmą. Pavyzdžiui, šv. Pranciškus Asyžietis ypač pabrėžė skurdą, laikydamas jį keliu į dvasinę laisvę.

Nors įžadai buvo formuojami per šimtmečius, jų esmė išlieka pagrįsta Evangelijos kvietimu sekti Kristumi.

Ką reiškia sulaužyti įžadus?

Sulaužyti vienuolio įžadą yra rimtas nusižengimas, turintis dvasines, bendruomenines ir kanonines pasekmes. Pasekmės priklauso nuo įžado pobūdžio, pažeidimo sunkumo ir vienuolio ordino taisyklių.

1. Skurdo įžado sulaužymas
   Skurdo įžado pažeidimas gali pasireikšti kaupiant asmeninį turtą, nesidalijant gėrybėmis su bendruomene ar gyvenant prabangiai. Pasekmių pavyzdžiai:
   • Dvasinės pasekmės: Prisirišimas prie materialinių dalykų silpnina dvasinį gyvenimą ir atitolina nuo Dievo.
   • Bendruomeninės pasekmės: Toks elgesys gali sukelti nesutarimus bendruomenėje, nes skurdas yra bendro gyvenimo pagrindas.
   • Kanoninės pasekmės: Pagal Kanono teisės kodekso 668 kanoną, vienuolis, neteisėtai valdantis turtą, gali būti įspėtas arba baudžiamas, pavyzdžiui, apribojant jo pareigas.
2. Skaistumo įžado sulaužymas
   Skaistumo įžado pažeidimas, pavyzdžiui, užmezgant romantinius ar seksualinius santykius, yra laikomas sunkiu nusižengimu. Pasekmių pavyzdžiai:
   • Dvasinės pasekmės: Toks elgesys pažeidžia vienuolio įsipareigojimą visiškai atsiduoti Dievui ir gali sukelti dvasinę krizę.
   • Bendruomeninės pasekmės: Skaistumo pažeidimas dažnai sukelia pasitikėjimo praradimą bendruomenėje ir gali pakenkti ordino reputacijai.
   • Kanoninės pasekmės: Pagal Kanono teisės kodekso 694–695 kanonus, vienuolis, sulaužęs skaistumo įžadą, gali būti pašalintas iš ordino. Pavyzdžiui, jei vienuolis pradeda gyventi su partneriu, jis automatiškai laikomas atsiskyrusiu nuo ordino.
3. Klusnumo įžado sulaužymas
   Klusnumo įžado pažeidimas pasireiškia nepaklusnumu vyresniesiems ar ordino taisyklėms, pavyzdžiui, atsisakant vykdyti pavedimą ar savavališkai paliekant bendruomenę. Pasekmių pavyzdžiai:
   • Dvasinės pasekmės: Nepaklusnumas trukdo dvasiniam augimui, nes klusnumas laikomas Dievo valios ieškojimo būdu.
   • Bendruomeninės pasekmės: Toks elgesys gali destabilizuoti bendruomenę, nes klusnumas yra jos vienybės pagrindas.
   • Kanoninės pasekmės: Pagal Kanono teisės kodekso 696 kanoną, rimtas nepaklusnumas gali lemti įspėjimą, suspendavimą ar net pašalinimą iš ordino.

Pažeidimų nagrinėjimo procesas

Kanono teisės kodekso 695–702 kanonai reglamentuoja, kaip nagrinėjami įžadų pažeidimai. Procesas paprastai apima:

1. Tyrimą: Vyresnysis atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti pažeidimo aplinkybes.
2. Įspėjimą: Vienuolis gali būti įspėtas ir jam suteikiama galimybė ištaisyti elgesį.
3. Baudas: Jei pažeidimas kartojasi arba yra sunkus, gali būti taikomos bausmės, tokios kaip pareigų apribojimas ar suspendavimas.
4. Pašalinimą: Sunkiausiais atvejais, pavyzdžiui, nuolatinių skaistumo ar klusnumo pažeidimų, vienuolis gali būti pašalintas iš ordino. Pašalinimas reikalauja Apaštališkojo Sosto patvirtinimo (Kan. 699).

Galimybė sugrįžti

Net sulaužius įžadą, Bažnyčia skatina atgailą ir susitaikymą. Vienuolis gali atlikti atgailą per Atgailos sakramentą, o kai kuriais atvejais, jei pažeidimas nėra negrįžtamas, jis gali būti vėl priimtas į bendruomenę po atitinkamo formavimo laikotarpio.

Lietuvoje vienuolinis gyvenimas turi gilias tradicijas, siekiančias XIII a., kai į šalį atvyko pranciškonai ir dominikonai. Skurdas, skaistumas ir klusnumas buvo pagrindiniai šių ordinų principai, padėję formuoti krikščioniškąją kultūrą. Pavyzdžiui, pranciškonai Lietuvoje, sekdami šv. Pranciškaus pavyzdžiu, gyveno ypač neturtingai, dažnai rinkdami išmaldą, kad išlaikytų savo bendruomenes.

Sovietmečiu vienuoliai Lietuvoje susidūrė su persekiojimu, tačiau įžadai padėjo jiems išlaikyti dvasinę stiprybę. Pavyzdžiui, seserys eucharistietės, gyvenusios pogrindyje, laikėsi įžadų, slapta vykdydamos savo misiją. Šiandien Lietuvoje veikia įvairūs ordinai, tokie kaip benediktinai, jėzuitai ar saleziečiai, kurie toliau gyvena pagal šiuos įžadus, pritaikydami juos prie šiuolaikinių iššūkių.

Vienuolių įžadai – skurdas, skaistumas ir klusnumas – yra pašvęstojo gyvenimo pagrindas, padedantis vienuoliams sekti Kristumi ir tarnauti Bažnyčiai. Jie kyla iš Evangelijos mokymo, buvo suformuoti per ankstyvosios krikščionybės praktikas ir įtvirtinti šv. Benedikto, Bažnyčios tėvų bei Kanono teisės. Įžadai reikalingi dvasiniam augimui, bendruomenės stiprinimui ir liudijimui pasauliui. Sulaužius įžadus, laukia dvasinės, bendruomeninės ir kanoninės pasekmės, tačiau Bažnyčia skatina atgailą ir susitaikymą. Lietuvoje šie įžadai istoriškai padėjo formuoti krikščioniškąją tapatybę ir išlieka svarbūs šiuolaikiniame pašvęstajame gyvenime.

Vienuolių įžadų tekstas

Katalikų Bažnyčioje vienuolių įžadų (skurdo, skaistumo ir klusnumo) tekstas nėra vienodas visiems ordinams, nes kiekvienas religinis institutas turi savo tradicijas, charizmą ir apeigas. Tačiau įžadų esmė išlieka ta pati – tai viešas įsipareigojimas gyventi pagal evangelinius patarimus. Įžadų tekstas dažnai būna įtrauktas į ordino konstitucijas ar apeigų knygas ir gali būti išsakomas per specialią ceremoniją, vadinamą profesija (laikinoji arba amžinoji). Žemiau pateikiu pavyzdinį įžadų tekstą, pagrįstą bendromis Bažnyčios tradicijomis, taip pat konkrečius pavyzdžius iš kelių ordinų, kurie atspindi, kaip vienuoliai išreiškia savo įsipareigojimą.

Paprastai vienuolis per profesijos apeigas ištaria įžadus prieš Dievą, Bažnyčią ir savo bendruomenę. Bendrasis įžadų tekstas gali skambėti taip:

„Aš, [vardas], Dievo akivaizdoje ir Jo šventosios Bažnyčios liudijimu, laisvai įsipareigoju gyventi skurde, skaistume ir klusnume pagal [ordino pavadinimas] taisykles ir konstitucijas. Pažadu atsiduoti Dievo tarnybai, sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir tarnauti Bažnyčiai bei broliams ir seserims visą savo gyvenimą. Tepadeda man Dievas ir Jo šventieji.“

Šis tekstas yra apibendrintas ir gali būti prita Stuartas, tačiau jis atspindi pagrindinius elementus, būdingus daugeliui ordinų: Dievo akivaizdoje duotas pažadas, įsipareigojimas laikytis trijų evangelinių patarimų (skurdas, skaistumas, klusnumas) ir nuoroda į ordino taisykles.

Konkretūs įžadų tekstų pavyzdžiai

Skirtingi ordinai turi savo unikalius įžadų formuluotes, kurios atspindi jų charizmą. Štai keli pavyzdžiai:

1. Benediktinų ordinas

Benediktinų įžadai remiasi šv. Benedikto Regula ir dažnai apima ne tik skurdą, skaistumą ir klusnumą, bet ir stabilumo (įsipareigojimo likti viename vienuolyne) bei gyvenimo pakeitimo (conversatio morum) įžadus. Tipiškas benediktinų įžadų tekstas gali būti toks:

„Aš, [vardas], pažadu Dievui, Jo šventajai Motinai Mergelei Marijai ir visiems šventiesiems, kad gyvensiu pagal šventojo Benedikto regulą, laikydamasis stabilumo, gyvenimo pakeitimo, klusnumo, skurdo ir skaistumo šioje [vienuolyno pavadinimas] bendruomenėje, vadovaujamas vyresniojo, visą savo gyvenimą.“

Šis tekstas pabrėžia bendruomeninį gyvenimą ir ištikimybę konkrečiam vienuolynui.

2. Pranciškonų ordinas

Pranciškonai, sekdami šv. Pranciškaus Asyžiečio neturtėlio gyvenimo idealu, ypač akcentuoja skurdą. Jų įžadų tekstas gali skambėti taip:

„Aš, [vardas], Dievo akivaizdoje ir Jo šventosios Bažnyčios vardu, įsipareigoju gyventi pagal šventojo Pranciškaus regulą, laikydamasis skurdo, skaistumo ir klusnumo, sekdamas Jėzaus Kristaus pėdomis, tarnaudamas Bažnyčiai ir visiems žmonėms, ypač vargšams, visą savo gyvenimą.“

Pranciškonų įžadai dažnai pabrėžia tarnystę vargšams ir džiaugsmingą Evangelijos skelbimą.

3. Jėzuitų ordinas

Jėzuitai (Jėzaus Draugija) duoda įžadus, kurie apima skurdą, skaistumą ir klusnumą, tačiau jų įžadų tekstas dažnai pabrėžia misijinį pašaukimą ir klusnumą popiežiui. Amžinųjų įžadų tekstas gali būti toks:

„Aš, [vardas], Dievo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Jo šventosios Motinos akivaizdoje, įsipareigoju Jėzaus Draugijai gyventi skurde, skaistume ir klusnume pagal Draugijos konstitucijas. Pažadu ypatingą klusnumą Šventajam Tėvui dėl misijų ir visiškai atsiduoti Dievo garbei bei sielų išganymui.“

Jėzuitai taip pat gali duoti papildomą „ketvirtąjį įžadą“ – ypatingą klusnumą popiežiui dėl misijų.

4. Dominikonų ordinas

Dominikonai, kurių charizma yra tiesos skelbimas, savo įžaduose pabrėžia klusnumą ir evangelizaciją. Jų įžadų tekstas gali būti toks:

„Aš, [vardas], Dievo akivaizdoje ir Jo šventosios Bažnyčios vardu, įsipareigoju gyventi pagal šventojo Dominyko regulą, laikydamasis skurdo, skaistumo ir klusnumo, skelbdamas Dievo žodį ir tarnaudamas Bažnyčiai visą savo gyvenimą.“

Dominikonų įžadai dažnai akcentuoja studijas ir pamokslavimą kaip jų misijos dalį.

Įžadai dažniausiai duodami per šventas Mišias, dalyvaujant bendruomenei, vyresniajam ir kartais vyskupui. Ceremonija gali apimti:

• Simbolinius veiksmus: Pavyzdžiui, vienuolis gali atsigulti kryžiumi ant grindų, simbolizuodamas visišką atsidavimą Dievui.
• Ordino insignijas: Vienuolis gali gauti abitą, kryžių ar kitą ordino simbolį.
• Rašytinį įsipareigojimą: Kai kuriuose ordinuose įžadai užrašomi ir pasirašomi ant altoriaus.

Pavyzdžiui, benediktinų profesijos apeigose vienuolis dažnai dainuoja Suscipe me, Domine („Priimk mane, Viešpatie“) psalmę, išreikšdamas savo pasitikėjimą Dievu.

Pagal 1983 m. Kanono teisės kodekso 654 kanoną, pašvęstojo gyvenimo nariai per profesiją įsipareigoja laikytis trijų evangelinių patarimų – skurdo, skaistumo ir klusnumo – viešai duodami įžadus. Šie įžadai gali būti laikini (paprastai keleriems metams) arba amžini (visam gyvenimui). Kanono teisės kodekso 607–709 kanonai detaliai aprašo įžadų reikšmę ir jų įgyvendinimą religiniuose institutuose.

Lietuvoje vienuolių įžadų tradicija yra gyva, ypač tokiuose ordinuose kaip pranciškonai, dominikonai ar seserys eucharistietės. Pavyzdžiui, pranciškonų vienuolyne Kretingoje ar benediktinų vienuolyne Palendriuose įžadų ceremonijos vyksta pagal ordino tradicijas, dažnai pritraukdamos vietos bendruomenę. Šios ceremonijos Lietuvoje dažnai būna labai iškilmingos, pabrėždamos vienuolio atsidavimą Dievui ir Bažnyčiai.