Velnio apsėdimas (arba demoniškas apsėdimas) – tai religinis ir kultūrinis įsitikinimas, kad žmogų gali užvaldyti piktoji dvasia, demonas ar velnias, paveikdamas jo elgesį, mintis ar fizinę būklę. Ši idėja giliai įsišaknijusi įvairiose religinėse tradicijose, ypač krikščionybėje, ir dažnai siejama su egzorcizmo ritualais, skirtais išvaryti piktąją dvasią.
Velnio apsėdimas – tai tikėjimas, kad nadprirodinė piktoji jėga perima žmogaus kūno ar proto kontrolę, sukeldama neįprastą elgesį, pvz., traukulius, keistą kalbą, agresiją ar antgamtines galias. Krikščioniškoje tradicijoje apsėdimas dažnai siejamas su Šventajame Rašte aprašytais atvejais, tokiais kaip Jėzaus išvarytas demonas (Morkaus 5:1–20). Pagrindiniai bruožai:
- Religinis pagrindas: Apsėdimas aiškinamas kaip dvasinė kova tarp gėrio ir blogio, dažnai reikalaujanti egzorcizmo.
- Simptomai: Tradiciškai apima fizinius (traukuliai, nenatūralus stiprumas), psichologinius (haliucinacijos, asmenybės pokyčiai) ar verbalinius (keistos kalbos, šventvagystės) požymius.
- Kultūrinė įvairovė: Nors labiausiai žinomas krikščionybėje, apsėdimo konceptas egzistuoja ir kitose religijose, pvz., islamo džinų apsėdime ar hinduizmo dvasių įtakoje.
- Kontroversija: Šiuolaikinis mokslas dažnai aiškina apsėdimo atvejus kaip psichikos sutrikimus (pvz., šizofreniją ar epilepsiją), tačiau religinės bendruomenės teigia, kad tai nadprirodiniai reiškiniai.
Istorijos apie velnio apsėdimą
- Salemo raganų teismai (1692–1693, Masačusetsas, JAV)
Salemo raganų teismų metu puritoniškoje bendruomenėje kelios jaunos mergaitės, įskaitant Betty Parris ir Abigail Williams, rodė „apsėdimo“ simptomus: traukulius, šauksmus ir keistą elgesį. Vietiniai dvasininkai diagnozavo velnio apsėdimą, teigdami, kad raganos bendradarbiauja su velniu. Šie kaltinimai sukėlė masinę isteriją, dėl kurios 20 žmonių buvo nužudyti, o daugiau nei 200 apkaltinti raganavimu. Salemo atvejis parodo, kaip velnio apsėdimo baimė gali sukelti socialinį chaosą. - Anneliese Michel egzorcizmas (1975–1976, Vokietija)
Anneliese Michel, jauna katalikė iš Bavarijos, patyrė traukulius ir haliucinacijas, kuriuos jos šeima ir kunigai priskyrė demonų apsėdimui. Po kelių egzorcizmo seansų, atliktų dviejų kunigų, Anneliese mirė 1976 m. nuo išsekimo ir bado, sverdama vos 30 kg. Teismas nuteisė kunigus ir jos tėvus už aplaidumą, o byla sukėlė diskusijas apie religinio fanatizmo ir psichikos sveikatos ribas. Šis atvejis įkvėpė filmą Egzorcizmas: Emilės Rouz istorija (2005). - Loudun apsėdimo atvejis (1632–1634, Prancūzija)
Loudun mieste uršuliečių vienuolyno vienuolės, vadovaujamos motinos Jeanne des Anges, teigė esančios apsėstos demonų, kaltindamos vietinį kunigą Urbainą Grandierą raganavimu. Vienuolės rodė traukulius, šventvagiškai šaukė ir kalbėjo „demonų balsais“. Grandieras buvo nuteistas ir sudegintas ant laužo 1634 m., tačiau daugelis mano, kad apsėdimas buvo politiškai motyvuotas, siekiant pašalinti įtakingą kunigą. Šis atvejis iliustruoja, kaip apsėdimo idėja buvo naudojama socialinėms ir politinėms intrigoms. - Clara Germana Cele apsėdimas (1906–1907, Pietų Afrika)
16-metė mokinė Clara Germana Cele, katalikiškoje mokykloje Natalyje, pradėjo rodyti keistą elgesį: levitacijos teiginius, gyvatišką šnypštimą ir kalbėjimą nežinomomis kalbomis. Vietiniai kunigai diagnozavo demonų apsėdimą ir atliko egzorcizmą, kuris, anot liudijimų, buvo sėkmingas. Nors istorija turi legendos bruožų, ji atspindi kolonijinio laikotarpio krikščionišką baimę dėl nadprirodinių jėgų ir egzorcizmo praktikos svarbą. - George Lukins egzorcizmas (1788, Anglija)
George Lukins, siuvėjas iš Bristolio, XVIII a. pabaigoje teigė esąs apsėstas septynių demonų, dėl kurių jis lojo kaip šuo ir dainavo šventvagiškas giesmes. Vietiniai metodistų ir anglikonų kunigai atliko viešą egzorcizmą, kuris, anot liudijimų, išlaisvino Lukinsą. Šis atvejis, plačiai aptartas to meto spaudoje, parodo, kaip velnio apsėdimo idėja buvo naudojama stiprinti religinį autoritetą ir traukti tikinčiuosius, tačiau taip pat kėlė skepticizmą dėl apsėdimo tikrumo.
Velnio apsėdimas yra sudėtingas reiškinys, jungiantis religinius įsitikinimus, kultūrinius kontekstus ir psichologinius veiksnius. Nuo Salemo raganų teismų masinės isterijos iki Anneliese Michel tragiškos mirties, šios istorijos atskleidžia, kaip baimė dėl nadprirodinio blogio gali sukelti fanatizmą, neteisybę ar net žmogaus gyvybės praradimą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur mokslas siūlo alternatyvius paaiškinimus, velnio apsėdimo idėja lieka prieštaringa, tačiau tebėra galinga religinių bendruomenių ir popkultūros dalis, primindama apie tikėjimo ir racionalumo ribas.