Vatikano mokymai – tai oficialūs Katalikų Bažnyčios mokymai, kuriuos skelbia Šventasis Sostas (Vatikano institucijos, ypač popiežius) kaip visuotinius tikėjimo ir moralės autoritetus. Šie mokymai apima teologines tiesas, dorovinius principus, socialines nuostatas ir dvasinius nurodymus, kuriuos katalikams siūloma laikyti privalomais ar bent labai svarbiais. Jie išreiškia Bažnyčios savivoką, misiją ir atsaką į pasaulio iššūkius.
Ką apima Vatikano mokymai?
- Tikėjimo tiesos
Tai dogmos ir doktrinos apie Dievą, Jėzų Kristų, Šventąją Dvasią, Bažnyčią, sakramentus, Šventąjį Raštą ir eschatologiją (paskutinius dalykus – mirtį, teismą, dangų, pragarą). Šie mokymai išreiškiami Katalikų Bažnyčios katekizme, koncilų dokumentuose ir popiežių enciklikose. - Moraliniai mokymai
Vatikano mokymai moralės srityje apima gaires, kaip katalikas turėtų elgtis pagal sąžinę ir Dievo valią įvairiose gyvenimo srityse: šeimos, gyvybės, seksualumo, ekonomikos, politikos, karo ir taikos temomis. Pavyzdžiui, enciklika Evangelium Vitae (1995) aiškina Bažnyčios mokymą apie žmogaus gyvybės šventumą. - Socialinis mokymas
Tai dokumentai ir principai, susiję su žmogaus orumu, darbo teise, socialiniu teisingumu, ekologija, taika ir pasaulio tvarka. Vienas žinomiausių pavyzdžių – Rerum Novarum (1891), pirmoji socialinė enciklika apie darbininkų teises. - Liturginiai nurodymai
Vatikano mokymai taip pat apima liturgijos (mišių ir sakramentų šventimo) formas ir normas, kurios išreiškia Bažnyčios vienybę ir šventimą. Tai vadinama lex orandi – „maldos taisyklė“, kuri susijusi su lex credendi – „tikėjimo taisykle“. - Ekumeninis ir tarpreliginis dialogas
Vatikanas taip pat moko apie santykius su kitomis krikščionių bendruomenėmis, žydais, musulmonais ir kitomis religijomis. Vatikano II Susirinkimo dokumentas Nostra Aetate – svarbus pavyzdys tarpreliginio supratimo srityje.
Vatikano mokymai remiasi keturiais pagrindiniais šaltiniais:
- Šventuoju Raštu
- Tradicija (t. y. apaštališkuoju Bažnyčios perdavimu)
- Magisteriumu (mokomuoju autoritetu – ypač popiežiaus ir vyskupų bendruomenės)
- Žmogiškuoju protu ir prigimtiniu įstatymu
Popiežius ir Vatikano institucijos (pvz., Tikėjimo mokymo dikasterija) skelbia mokymus per:
- Enciklikas (ilgus laiškus visai Bažnyčiai)
- Apaštalines konstitucijas, adhortacijas
- Katekizmą
- Bažnytinius nutarimus, koncilų dokumentus
- Pasisakymus, laiškus ir oficialius komentarus
Ne visi dokumentai turi vienodą autoritetą – kai kurie laikomi privalomais (dogmos), kiti rekomenduojamais ar diskutuotinais (pastoriniai mokymai).
Vatikano mokymai siekia:
- Apsaugoti tikėjimo grynumą
- Formuoti sąžinę tikinčiųjų
- Reaguoti į pasaulio iššūkius
- Skatinti vienybę tarp katalikų ir kitų žmonių
- Pasiūlyti aiškias vertybines kryptis
Bažnyčia tiki, kad jos magisteriumas – ypač kai kalba popiežius „ex cathedra“ – veikia su Šventosios Dvasios pagalba, todėl negali klysti tikėjimo ir moralės klausimais (neklystamumo dogma).