Totemas – šventas simbolis, dažniausiai gyvūnas, augalas ar gamtos objektas, laikomas giminės protėviu ar sargu. Žodis iš ojibvė kalbos reiškia „mano giminaitis”. Daugelyje primityvių bendruomenių totemas draudžia žudyti ar valgyti tą gyvūną, nes jis tarsi dalis savęs. Totemizmas – tikėjimas ryšiu su tuo simboliu, stiprinantis grupės vienybę ir taisykles, kaip vestuves už grupės ribų.
Totemizmas dažniausiai siejamas su indėnų ar australų aborigenų tikėjimais, kur totemai – dalis šamanistinių praktikų. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos pakrantės tautos stato totemų stulpus su lokiais, ereliais ar varlėmis, pasakojančiais mitus ir giminės kilmę.
Australijos aborigenai totemu laiko kengūrą ar augalą, siejantį su žeme ir protėviais.
Didžiosiose pasaulio religijose totemizmas nėra pagrindinis, nes jos monoteistinės ar filosofinės. Vis dėlto kai kurie mokslininkai ieškojo pėdsakų: senovės Egipte gyvūnų dievai kaip krokodilas ar katė galėjo kilti iš totemų, o Biblijoje gyvūnų vardai gentims – gal atgarso. Judaizme ar krikščionybėje totemizmo nėra, bet simboliai kaip kryžius ar avinėlis veikia panašiai – jungia bendruomenę.
Durkheimas totemizmą laikė paprasčiausia religijos forma, kur totemas – visuomenės simbolis. Freudas jame matė tabu ir kompleksų šaknis. Šiandien totemas dažnai – asmeninis dvasinis vadovas naujuosiuose judėjimuose, bet tradicinėse religijose jis lieka svetimas. Totemizmas rodo, kaip žmonės ieško ryšio su gamta ir protėviais per simbolius.