Ozyris (Osiris) yra vienas iš žymiausių ir svarbiausių dievų senovės Egipto mitologijoje. Mituose jis laikomas ne tik pomirtinio pasaulio dievu, bet ir pirmuoju mitiniu faraonu, kurio „žemiškas valdymas“ simbolizuoja dieviškos tvarkos įvedimą pasaulyje. Jis buvo mirties, prisikėlimo ir pomirtinio gyvenimo dievas, taip pat teisėtumo ir tvarkos simbolis. Ozyrio mitas buvo ypač reikšmingas Egipto religijoje, nes jis padėjo suformuoti egiptiečių supratimą apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą, kurie buvo esminiai jų dvasinėje praktikoje.
Nors Ozyris (Osiris) pats neturėjo jam skirtų piramidžių, jo kultas turėjo didžiulę įtaką Egipto laidojimo architektūrai. Faraonų piramidės ir vėlesnės mastabos buvo statomos remiantis Ozyrio prisikėlimo mitu: valdovas, kaip Ozyrio įpėdinis, turėjo būti palaidotas taip, kad galėtų atgimti pomirtiniame pasaulyje. Dėl šios priežasties piramidžių viduje atsirado Ozyrio simboliai, o vėlyvuoju laikotarpiu net buvo statomos vadinamosios „Ozyrio kapavietės“ – simbolinės šventovės, kuriose buvo atliekamos misterijos, vaizduojančios jo mirtį ir prisikėlimą. Ypač garsus buvo Abidoje esantis „Ozyrio kapas“, laikytas šventa vieta, į kurią piligrimai keliaudavo kaip į Egipto religinį centrą. Ši vieta nebuvo tikra Ozyrio kapavietė, bet ji atliko tą pačią funkciją kaip šventasis memorialas, kuriame buvo atliekamos kasmetinės Ozyrio misterijos, simboliškai atkuriant jo atgimimą.
Ozyris buvo laikomas pirmuoju Egipto faraonu, kuris atnešė civilizaciją, įstatymus ir žemdirbystę į Egiptą. Pagal mitą, jis buvo nužudytas savo brolio Seto, kuris pavydėjo jo valdžios. Setas sukapojo Ozyrį į gabalus ir išsklaidė juos po visą Egiptą. Ozyrio žmona, deivė Izidė, kartu su seserimi Neftide, surinko jo kūno dalis ir, naudodama magiją, grąžino jam gyvybę. Po prisikėlimo Ozyris tapo mirusiųjų pasaulio valdovu.
Egiptiečiai tikėjo, kad Ozyris yra teisėjas pomirtiniame pasaulyje. Kai žmogus mirė, jo siela turėjo stoti prieš Ozyrio teismą, kur buvo vertinami jo gyvenimo darbai. Ozyris valdė Anu (mirusiųjų pasaulį), kur sielos, kurios buvo vertos, galėjo tęsti amžinąjį gyvenimą. Šis tikėjimas skatino egiptiečius siekti moralės, teisumo ir garbingumo savo gyvenime.
Ozyrio kultas buvo plačiai paplitęs visoje Egipte. Jis buvo garbinamas daugelyje šventyklų, bet ypač svarbus buvo Abidos miestas, kuris buvo pagrindinis jo kulto centras. Abidoje buvo pastatyta didinga šventykla, kurioje buvo atliekamos sudėtingos religinės ceremonijos, skirtos Ozyrio pagerbimui.
Ozyris dažnai buvo vaizduojamas kaip žmogus su faraono karūna ir simbolinėmis drabužiais, laikantis skeptrą ir vėzdelį – valdžios ir derliaus simbolius. Jo oda dažnai buvo žalios spalvos, simbolizuojant atgimimą ir vaisingumą, arba juoda, susijusi su žeme ir derliumi.
Ozyris tapo vienu iš centrinių dievų egiptiečių religinėje tradicijoje, įkūnijantis pomirtinį gyvenimą, teisingumą ir atgimimą. Jo mitas ir garbinimas turėjo didelę įtaką egiptiečių kultūrai, formuojant jų požiūrį į mirtį, teisingumą ir dvasinį gyvenimą.
Ozyrio mitas turėjo ir politinę reikšmę: faraonai save laikė jo įpėdiniais žemėje, o po mirties – jo bendrakeleiviais pomirtiniame pasaulyje. Dėl šios priežasties Ozyrio kultas tapo faraonų valdžios legitimumo pagrindu. Kiekvienas naujas valdovas simboliškai „perimdavo“ Ozyrio vaidmenį, o miręs faraonas buvo laikomas susivienijusiu su Ozyriu Anu karalystėje. Tai sukūrė unikalią egiptietišką teologinę sistemą, kurioje politinė valdžia ir pomirtinis gyvenimas buvo neatskiriamai susieti.
Be to, Ozyris buvo glaudžiai susijęs su kasmetiniu Nilo potvyniu, kuris atnešdavo derlingą dumblą ir užtikrindavo žemdirbystės klestėjimą. Egiptiečiai tikėjo, kad Nilo atsinaujinimas yra Ozyrio prisikėlimo ženklas, todėl jo garbinimas turėjo ir žemdirbystės ciklo prasmę. Šventės, skirtos Ozyriui, dažnai apimdavo simbolinį jo kūno „surinkimą“ ir atgimimą, taip primenant gamtos ciklus. Šis ryšys tarp dievo, gamtos ir žmogaus gyvenimo padėjo Ozyriui tapti vienu iš labiausiai mylimų ir plačiausiai garbintų dievų visoje Egipto istorijoje.