Ortodoksų kryžius, taip pat vadinamas stačiatikių arba pravoslavų kryžiumi, yra išskirtinis krikščioniškosios ikonografijos simbolis, naudojamas Rytų ortodoksų bažnyčioje. Šis kryžius, dažnai vadinamas „trijų skersinių kryžiumi“, išsiskiria savo unikalia forma: jis turi tris horizontalias sijas, iš kurių apatinė dažniausiai yra įstriža. Ortodoksų kryžius simbolizuoja Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, tačiau jo dizainas rodo specifinę Rytų krikščionybės teologiją ir tradicijas.
Nors pavadinimai „stačiatikiai“, „pravoslavai“ ir „ortodoksai“ skiriasi dėl kalbinės kilmės (stačiatikiai – lietuviškas terminas, pravoslavai – slaviškas, ortodoksai – graikiškas, reiškiantis „teisingai tikintis“), jie visi nurodo tą pačią Rytų ortodoksų bažnyčią ir jos kryžiaus simbolį. Kaip teigia ortodoksų teologas Aleksandras Šmemanas: „Kryžius yra ne tik kančios, bet ir pergalės ženklas, per kurį Kristus įveikė mirtį.“
Ortodoksų kryžius turi tris skersinius, kiekvienas iš jų neša gilią teologinę prasmę:
- Viršutinis skersinis: Mažesnis horizontalus skersinis, simbolizuojantis lentą su užrašu „INRI“ (lot. Iesus Nazarenus, Rex Iudaeorum – „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“), kuri, pagal Evangelijas, buvo prikalta virš Jėzaus galvos (Jn 19, 19). Šis skersinis primena Kristaus karališkąją prigimtį.
- Vidurinis skersinis: Pagrindinė horizontali sija, prie kurios, pagal tradiciją, buvo prikaltos Jėzaus rankos. Ji simbolizuoja Kristaus auką ir žmonijos išganymą.
- Apatinis įstrižas skersinis: Unikaliausia ortodoksų kryžiaus dalis – įstriža sija, simbolizuojanti kojų pakojį, prie kurio buvo prikaltos Jėzaus kojos. Pagal tradiciją, šis skersinis yra pakrypęs: viena pusė kyla aukštyn, simbolizuodama gerąjį latrą, kuris atgailavo ir buvo pažadėtas į rojų (Lk 23, 43), o kita leidžiasi žemyn, rodydama blogąjį latrą, kuris tyčiojosi iš Jėzaus. Ši įstrižainė rodo žmogaus pasirinkimą tarp išganymo ir pasmerkimo.
Kai kuriuose ortodoksų kryžiuose taip pat būna papildomų simbolių, pavyzdžiui, kaukolė prie pagrindo, simbolizuojanti Adomo kapą, nes, pagal tradiciją, Golgota buvo vieta, kur buvo palaidotas Adomas, o Kristaus kraujas nuplovė žmonijos nuodėmes.
Ortodoksų kryžius yra neatsiejama Rytų ortodoksų bažnyčios dalis ir naudojamas įvairiais tikslais:
- Liturgijoje: Kryžius yra centrinis altoriaus elementas cerkvėse, naudojamas per pamaldas, procesijas ir palaiminimus. Pavyzdžiui, per Kryžiaus išaukštinimo šventę (rugsėjo 14 d.) kryžius iškilmingai iškeliamas tikinčiųjų garbinimui.
- Asmeninėje maldoje: Tikintieji dažnai nešioja mažus ortodoksų kryželius kaip kaklo papuošalus, simbolizuojančius jų tikėjimą ir apsaugą. Šie kryželiai dažnai pašventinami per krikštą ar kitas apeigas.
- Ikonografijoje: Ortodoksų kryžius vaizduojamas ikonose, freskose ir bažnyčių dekoracijose, dažnai kartu su Kristaus ar šventųjų atvaizdais, pabrėžiant jo dvasinę reikšmę.
- Kultūrinėje tapatybėje: Slavų šalyse, tokiose kaip Rusija, Ukraina ar Serbija, ortodoksų kryžius yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis simbolis, atspindintis tautos istoriją ir tikėjimą.
Ortodoksų kryžiaus kilmė siejama su ankstyvąja krikščionybe ir Bizantijos imperija, kurios kultūra ir teologija suformavo Rytų ortodoksų tradicijas. Trijų skersinių kryžius, kaip specifinė forma, pradėjo plisti apie VIII–IX a., ypač slavų kraštuose po jų krikšto. Manoma, kad įstrižas apatinis skersinis išsivystė iš Bizantijos kryžių, kur buvo vaizduojamas kojų pakojis, o įstrižumas galėjo būti pridėtas kaip teologinis simbolis, pabrėžiantis dviejų latrų likimus.
Rusijos ortodoksų bažnyčia, kuri perėmė Bizantijos tradicijas po Kijevo Rusios krikšto kryžių pavadino „aštuongubiu kryžiumi“ dėl papildomų elementų, kartais matomų ant kryžiaus, tokių kaip pusmėnulis apačioje, simbolizuojantis Kristaus pergalę prieš tamsą. Kaip teigia šventasis Jonas Damaskietis: „Kryžius yra Dievo galybės ir silpnumo simbolis, nes jame susitinka dieviškumas ir žmogiškumas.“
Istorijos
- Kryžiaus išaukštinimas Konstantinopolyje: IV a. šventoji Elena, imperatoriaus Konstantino motina, pagal tradiciją rado Tikrąjį Kryžių Jeruzalėje. Šis įvykis paskatino kryžiaus garbinimo tradiciją, kuri ypač suklestėjo Bizantijoje. Ortodoksų bažnyčia kasmet švenčia šią šventę, o kryžius tampa centriniu liturgijos objektu.
- Kryžius Rusijos krikšte: Kai Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras 988 m. priėmė krikščionybę, ortodoksų kryžius tapo vienu pagrindinių naujosios tikybos simbolių. Pasak kronikų, masinio krikšto metu Dniepro upėje buvo statomi dideli mediniai kryžiai, simbolizuojantys naują tikėjimo erą.
- Kryžius Ukrainos karo metu: 2022 m., Rusijos invazijos į Ukrainą metu, ortodoksų kryžius tapo vilties simboliu. Vienoje Kyjivo cerkvėje, apgriautoje bombardavimų, tikintieji rado nepažeistą kryžių tarp griuvėsių. Vietos kunigas tai pavadino „Dievo buvimo ženklu“, o kryžius buvo perkeltas į naują maldos vietą.
Apie ortodoksų kryžių
- „Kryžius yra mūsų išganymo medis, per kurį Kristus mus pakėlė į dangų.“ – Šventasis Jonas Auksaburnis
- „Kiekvieną kartą, kai žegnojamės kryžiaus ženklu, mes išpažįstame savo tikėjimą ir prisimename Kristaus pergalę.“ – Patriarchas Kirilas
- „Ortodoksų kryžius yra ne tik simbolis, bet ir kvietimas nešti savo kryžių, sekant Kristumi.“ – Metropolitas Ilarionas