Orgija – tai susibūrimas, kuriame dalyviai atlieka nesuvaržytus lytinius veiksmus ar kitas juslines ekstazes. Dažniausiai tai reiškia grupinius seksualinius santykius, bet senovėje orgijos galėjo apimti ir girtuoklystes, šokius ar religinio transo apeigas.
Žodis orgija kilęs iš senovės graikų orgia (ὄργια) – tai reiškė „slaptas religines apeigas“ arba „paslaptingus ritualus“. Iš pradžių šis terminas neturėjo seksualinės reikšmės. Orgia buvo religiniai ritualai, susiję su vaisingumo, gamtos ar ekstazės dievais. Tik vėliau, ypač romėnų laikais, šis žodis įgavo šiandieninę prasmę.
Senovės Graikija
Orgia dažnai vykdavo Dioniso (vyno ir ekstazės dievo) garbei. Vadintos bakchanalijomis, šios šventės kartais virsdavo palaidumu ir seksualiniu išsilaisvinimu. Moterys, vadinamos bakchantėmis, įsijungdavo į laukinius šokius ir ekstazę.
Senovės Roma
Romėnai perėmė graikų orgia idėjas. Bakchanalijos tapo tokios ištvirkusios ir įtakingos, kad 186 m. prieš Kristų Romos Senatas bandė jas uždrausti (Senatus consultum de Bacchanalibus), nes jose vyko ne tik seksualiniai aktai, bet ir politiniai sąmokslai.
Egiptas ir Artimieji Rytai
Egipte kai kurios deivės, ypač Hathor, garbinimo šventės turėjo orgiastinių elementų. Kanaanitų kultuose (prieš Izraelio užkariavimą) šventyklų prostitucija buvo laikoma vaisingumo dievų garbinimo dalimi.
Religinis požiūris
Izraelio Dievas griežtai draudė tokias praktikas. Orgijos buvo siejamos su stabmeldyste ir moraliniu sugedimu:
„Izraelio vyrai pradėjo svetimauti su Moabo dukterimis. Jos kvietė juos į savo dievų aukas… Viešpats įniršo ant Izraelio.“ (Skaičių 25,1–3)
Kai izraelitai garbino auksinį veršį, šaltiniai užsimena apie seksualinį palaidumą:
„Tauta atsisėdo valgyti ir gerti, ir pakilo žaisti.“ (Išėjimo 32,6). Hebrajiškas žodis „žaisti“ čia reiškia ne nekaltą žaidimą, o erotinę veiklą.
Apaštalas Paulius rašė:
„Neveskite netvarkingo gyvenimo, kaip kai kurie iš jų, ir dėl to žuvo dvidešimt trys tūkstančiai žmonių per vieną dieną.“ (1 Korintiečiams 10,8)
Jis taip pat perspėjo:
„Nenusigerkite vynu, kuriame pasileidimas.“ (Efeziečiams 5,18).
Bažnyčia nuo pat pradžių laikė orgijas nuodėme, žeminančia žmogaus orumą. Šventieji Tėvai, kaip Augustinas ir Jeronimas, mokė, kad kūniškas išsilaisvinimas griauna ne tik asmens sielą, bet ir visuomenės moralę. Viduramžiais kanonų teisė griežtai draudė bet kokias orgiastines apeigas ar panašias šventes.
Kartais orgijos buvo įtraukiamos į eretiškų sektų apeigas. Pvz., kai kurie gnostikai II a. buvo kaltinami rengiant „tamsos šventes“, kuriose seksualinis pasileidimas esą simbolizavo išsilaisvinimą iš kūno ribų. Viduramžiais įvairios pasauliečių grupės, tokios kaip Free Spirit judėjimas, taip pat buvo kaltinamos orgijomis, nors istorikai šiuos kaltinimus vertina atsargiai.
Orgijos buvo žinomos daugelyje senųjų kultūrų ir dažnai turėjo religinę ar ritualinę reikšmę. Tačiau tiek Senasis, tiek Naujasis Testamentas, o vėliau ir Bažnyčia aiškiai pasmerkė tokį elgesį kaip nuodėmingą ir griaunantį žmogaus dvasinę bei socialinę darną.
Istorijos
1. Bakchanalijų skandalas Romoje (186 m. pr. Kr.)
Romos Senato sprendimu bakchanalijos – šventės Dionisui – buvo beveik visiškai uždraustos. Senatas gavo pranešimų, kad šiose šventėse vyksta masiniai seksualiniai paleistuvavimai, orgijos, o kartais net žmogžudystės ir politiniai sąmokslai. Tai viena pirmųjų žinomų viešų valdžios reakcijų į orgiastines apeigas. Apie šį įvykį rašo istorikas Titus Livius.
2. Kaligulos rūmų orgijos
Romos imperatorius Kaligula garsėjo savo ištvirkimu. Senovės istorikai, kaip Svetonijus ir Kasijus Dionas, mini, kad Kaligula rengė orgijas savo rūmuose, kuriose dalyvaudavo senatas, kilmingos moterys ir net šeimos nariai. Svetonijus rašo, kad jis „nusižemino iki paleistuvystės su beveik kiekviena iškilia Romos dama“.
3. Nerono „auksiniai rūmai“
Imperatorius Neronas buvo pagarsėjęs ne tik meno meile, bet ir orgijomis. Jo pastatyti Domus Aurea (Auksiniai rūmai) Romoje buvo vieta, kur vyko iškilmingi puotavimai su orgijomis. Pasak Tacito ir Svetonijaus, Neronas netgi rengė viešas vestuvių ceremonijas su vyrais ir berniukais.
4. Korinto šventyklų prostitucija
Senovės Graikijos miestas Korintas turėjo garsias Afroditės šventyklas, kur buvo praktikuojama vadinamoji „šventyklų prostitucija“. Manoma, kad ten taip pat vykdavo orgiastiniai ritualai. Apaštalas Paulius, rašydamas Korintiečiams, tikriausiai reagavo į šias praktikas:
„Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės?“ (1 Kor 6,9).
5. Kanaaniečių vaisingumo kultai
Prieš Izraelio įsikūrimą pažadėtoje žemėje, kanaaniečių religijose Baalo ir Astartės garbinimas buvo susijęs su vaisingumo apeigomis, kuriose vyko seksualinės orgijos. Tai buvo viena priežasčių, kodėl Senasis Testamentas taip griežtai draudė izraelitams dalyvauti svetimose religijose.
6. Viduramžių kaltinimai sektoms
Viduramžiais kai kurios eretikų grupės, kaip katarai ar vėlesnės judėjimų šakos, buvo kaltinamos rengus orgijas. Nors šie kaltinimai dažnai būdavo perdėti arba išgalvoti (panašūs į vėlesnius raganų teismų „parodymus“), jie rodo, kad visuomenė labai bijojo su religija susijusių seksualinių iškrypimų.