Mi‘radžas, Miradžas (arabiškai: المعراج, al-mi‘rādž) – tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai įkvepiančių įvykių islame, dažnai vadinamas pranašo Mahometo dangiškąja kelione. Pasak islamo šventųjų raštų ir padavimų, Mahometas vieną naktį buvo stebuklingai nuneštas iš Mekos į Jeruzalę, o iš ten – pakeltas pro septynis dangaus sluoksnius iki pat Dievo. Mi‘radžas – tai ne tik stebuklingas įvykis, bet ir svarbi religinė pamoka apie tikėjimą, maldą ir Dievo artumą.
Pasakojimas apie Mi‘radžą prasideda nuo „Isrā“ – naktinės kelionės iš Mekos į Jeruzalę. Tikima, kad pranašą Mahometą angelai pažadino naktį ir atvedė pas stebuklingą sparnuotą žirgą Buraq. Šis žirgas, baltesnis už sniegą ir greitesnis už žaibą, per akimirką nuskraidino Mahometą į Jeruzalę, kur jis pasimeldė kartu su ankstesniais pranašais.
Po to prasideda tikrasis Mi‘radžas – pakilimas į dangų. Pranašą lydėjo angelas Gabrielius. Mahometas praėjo pro septynis dangaus sluoksnius, kiekviename jų susitikdamas su žymiais pranašais: Adomu, Jėzumi, Juozapu, Enuchu (Idrisu), Aaronu, Moze ir Abraomu. Kelionės metu Mahometui buvo parodytas rojus ir pragaras, jis matė įvairius Dievo ženklus ir patyrė, kaip Dievas apdovanoja geruosius ir baudžia nedorus.
Mi‘radžo kulminacija – susitikimas su Dievu. Pasak tradicijos, būtent čia Mahometui buvo paskirta penkios kasdienės musulmonų maldos (salat), kurios iki šiol yra vienas pagrindinių islamo religijos stulpų. Tai laikoma Dievo dovana ir ypatinga pranašo užduotimi visai musulmonų bendruomenei.
Mi‘radžas islame simbolizuoja ne tik dvasinį augimą, bet ir Dievo artumą žmogui. Kiekvienais metais musulmonai mini šią naktį (Lailat al-Mi‘rādž), maldose dėkoja už Dievo dovanas, skaito pasakojimus apie Mahometo kelionę ir apmąsto tikėjimo stiprybę. Daugelyje šalių šią naktį žmonės lankosi mečetėse, klausosi dvasinių pamokslų, meldžiasi ir aukoja vargšams.
Citatos iš tradicijos:
„Ir Jis nužemino savo tarną naktį iš Šventosios Mečetės į Tolimąją Mečetę, kurios apylinkes Mes palaiminome, kad parodytume jam Savo ženklus.“ (Koranas, 17:1)
„Tada atvedė man Buraq – baltesnį už sniegą ir greitesnį už žaibą…“ (Hadisas)
Per šimtmečius šis pasakojimas įkvėpė daugybę meno kūrinių, ypač persų ir turkų miniatiūrų, kur Mahometas vaizduojamas ant Buraq žirgo, kylantis pro spalvingus dangaus sluoksnius, apsuptas angelų.