Žodis kurtizanė į lietuvių kalbą atėjo iš prancūzų courtisane, kilusio iš cour – „dvaras“, „rūmai“. Iš pradžių šis terminas reiškė tiesiog dvariškę, moterį, priklausančią aukštuomenės aplinkai. Tik vėliau, ypač Renesanso Italijoje, žodis įgavo papildomą prasmę ir imta juo vadinti moteris, kurios derino grožį, išsilavinimą, meninį talentą ir socialinę įtaką, dažnai būdamos turtingų vyrų palydovės ar meilužės. Tačiau kurtizanė nebuvo prostitutė – tai buvo kultūrinė ir socialinė figūra, turėjusi savo vietą tarp aristokratijos, menininkų ir politinių sluoksnių.
Kurtizanės paprastai buvo išsilavinusios, mokėjo kalbas, muziką, poeziją, gebėjo vesti pokalbius ir dalyvauti intelektualiniuose salonuose. Jos palaikė ilgalaikius ryšius su didikais, karaliais, menininkais ar diplomatais, gaudavo globą, dovanas, politinę paramą ir neretai turėjo didesnę įtaką nei oficialios rūmų damos. Jų vaidmuo buvo artimas mecenatėms, patarėjoms ar net neformalioms diplomatėms.
Kurtizanės iškilo Renesanso Italijoje, kur politinė, kultūrinė ir religinė valdžia buvo susipynusios. Venecijoje, Florencijoje ir Romoje jos tapo kultūros ir meno globėjomis, rašė poeziją, dalyvavo politinėse intrigose ir kartais veikė netoli institucijų, kurios tuo metu turėjo ir dvasinę, ir pasaulietinę galią. Romoje, kur buvo popiežiaus dvaras, kurtizanės egzistavo šalia religinio centro, bet ne kaip jo dalis — jos veikė kultūrinėje ir socialinėje erdvėje, kuri buvo glaudžiai susijusi su miesto politiniu gyvenimu. Tai buvo laikotarpis, kai dvasinė valdžia ir pasaulietinė politika dažnai persidengdavo, o kultūrinis gyvenimas klestėjo šalia religinių institucijų.
Vėlesniais amžiais kurtizanės tapo svarbia Prancūzijos salonų kultūros dalimi. Tokios moterys kaip Ninon de Lenclos ar Madame de Pompadour formavo literatūros, filosofijos ir meno kryptis, o jų įtaka kartais siekė ir politinius sprendimus. XIX amžiaus Paryžiuje kurtizanės tapo modernios kultūros ikonų prototipais, įkvėpusiomis romanus, operas ir paveikslus.
Kurtizanės vaidmuo visuomenėje buvo dviprasmis: jos buvo garbinamos dėl grožio ir išminties, bet kartu smerkiamos dėl neoficialaus statuso. Vis dėlto jos užėmė unikalią vietą tarp aristokratijos ir menininkų, tarp oficialios visuomenės ir jos šešėlių. Šiuolaikinėje kalboje žodis kartais vartojamas netiksliai, kaip prostitucijos sinonimas, tačiau istoriškai kurtizanė buvo aukšto statuso kultūrinė figūra, turėjusi realią įtaką menui, politikai ir visuomenės gyvenimui, veikusi šalia religinių institucijų, bet nepriklausydama jų struktūrai.