Kas yra kruvinoji Marija?

Marija I (1516 m. vasario 18 d. – 1558 m. lapkričio 17 d.), Anglijos ir Airijos karalienė, valdžiusi nuo 1553 iki 1558 m., yra viena prieštaringiausių figūrų Anglijos istorijoje. Dėl savo įnirtingų pastangų grąžinti Angliją į Romos katalikų tikėjimą ir protestantų persekiojimo ji pelnė „Kruvinosios Marijos“ (angl. Bloody Mary) pravardę.

Marija Tudor gimė Grinviče, Anglijoje, kaip vienintelė išgyvenusi Henriko VIII ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Aragonietės dukra. Jos vaikystė buvo paženklinta karališkosios šeimos dramų: Henriko VIII sprendimas anuliuoti santuoką su Kotryna ir tuoktis su Ana Bolin privertė Mariją prarasti teisę į sostą ir princesės statusą. 1533 m., paskelbus Aukščiausiosios valdžios aktą, Anglija atsiskyrė nuo Romos katalikų bažnyčios, o Marija, ištikima katalikė, atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes atsisakė pripažinti savo tėvo kaip Anglikonų Bažnyčios galvos autoritetą.

Nepaisant šių išbandymų, Marija išliko tvirtai atsidavusi katalikybei, kurią paveldėjo iš savo motinos, giliai religingos Ispanijos princesės. Jos išsilavinimas buvo aukšto lygio: ji mokėjo lotynų, prancūzų, ispanų kalbas, muziką ir šokius. Po Anos Bolin egzekucijos (1536 m.) ir vėlesnių Henriko santuokų Marija galiausiai buvo grąžinta į dvarą, tačiau jos teisės į sostą buvo atnaujintos tik 1544 m. Trečiuoju paveldėjimo aktu.

Marija I tapo karaliene 1553 m. liepos 19 d., po trumpo savo pusbrolio Edvardo VI (protestanto) įpėdinės Džeinės Grėj valdymo, kuris truko vos devynias dienas. Marija, remiama katalikų ir tų, kurie laikė ją teisėta paveldėtoja, lengvai nuvertė Džeinę ir užėmė sostą. Jos valdymas buvo pirmasis atvejis, kai Angliją valdė karalienė savo teise, o ne kaip karaliaus sutuoktinė.

Religinė politika: Katalikybės atkūrimas

Marijos pagrindinis tikslas buvo grąžinti Angliją į Romos katalikų tikėjimą, panaikinant savo tėvo Henriko VIII ir brolio Edvardo VI įvestas protestantų reformas. Jos religinė politika apėmė šiuos veiksmus:

• Anglikonų Bažnyčios panaikinimas: Marija panaikino Aukščiausiosios valdžios aktą (1534 m.) ir atkūrė popiežiaus autoritetą Anglijoje. 1554 m. parlamentas priėmė aktą, grąžindamas šalį į katalikų jurisdikciją.
• Protestantų persekiojimas: Marija atnaujino erezijų įstatymus, leidžiančius bausti tuos, kurie atmetė katalikų doktriną. Per savo valdymą buvo sudeginta apie 280 protestantų, įskaitant žymius dvasininkus, tokius kaip Tomas Krenmeris, buvęs Kenterberio arkivyskupas, atsakingas už Anglikonų Bažnyčios reformas.
• Liturginės reformos: Marija atkūrė lotyniškas mišias ir katalikiškas apeigas, panaikindama Bendrąją maldų knygą, kuri buvo pagrindinis protestantiškos liturgijos tekstas.

„Kruvinoji Marija“ pravardė

Marijos pravardė „Kruvinoji Marija“ kilo dėl protestantų persekiojimo, ypač dėl viešų sudeginimų ant laužo. Šie egzekucijos, detaliai aprašytos Johno Foxe’o knygoje Kankinių knyga (Acts and Monuments, 1563 m.), sukėlė stiprų pasipiktinimą tarp protestantų ir įtvirtino Marijos įvaizdį kaip žiaurios valdovės. Nors sudeginimų skaičius (apie 280 per penkerius metus) buvo mažesnis nei kai kuriose kitose to meto Europos šalyse (pvz., Ispanijoje per Inkviziciją), Anglijoje, kur viešos egzekucijos buvo retos, tai buvo šokiruojanti praktika.

Tačiau pravardė nėra visiškai teisinga. Marija veikė pagal to meto religinės politikos normas, kai erezija buvo laikoma pavojinga valstybės stabilumui. Jos tikslas nebuvo žiaurumas, o katalikybės atkūrimas, kurį ji laikė savo šventa pareiga. Vis dėlto persekiojimai sustiprino protestantų pasipriešinimą ir padėjo formuoti neigiamą Marijos įvaizdį vėlesnėse protestantų rašytinėse kronikose.

Santuoka ir užsienio politika

1554 m. Marija ištekėjo už Pilypo II, Ispanijos karaliaus, siekdama stiprinti katalikišką aljansą ir užtikrinti katalikų įpėdinį. Ši santuoka buvo nepopuliari tarp anglų, kurie bijojo Ispanijos įtakos. Santuoka taip pat buvo bevaisė, o Marijos tariami nėštumai (1554 ir 1558 m.) pasirodė esą klaidingi, galimai dėl sveikatos problemų, tokių kaip gimdos vėžys.

Užsienio politikoje Marija įtraukė Angliją į karą su Prancūzija (1557–1558 m.), remdama Ispaniją. Karas baigėsi pralaimėjimu, praradus Kalė uostą (1558 m.), kuris buvo paskutinė Anglijos valda Prancūzijoje. Šis praradimas dar labiau sumažino Marijos populiarumą.

Palikimas ir vertinimas

Marija I mirė 1558 m. lapkričio 17 d., greičiausiai nuo gripo arba gimdos vėžio, neturėdama įpėdinių. Jos sostą paveldėjo jaunesnioji sesuo Elžbieta I, kuri grąžino protestantizmą ir įtvirtino Anglikonų Bažnyčią per „Elžbietos susitarimą“. Marijos pastangos atkūti katalikybę buvo iš esmės panaikintos, o jos valdymas dažnai laikomas nesėkmingu dėl religinių konfliktų, ekonominių sunkumų ir užsienio politikos nesėkmių.

Teigiami aspektai

• Marija buvo pirmoji Anglijos karalienė, valdžiusi savo teise, ir įrodė, kad moteris gali efektyviai valdyti šalį.
• Jos atkaklumas ir atsidavimas katalikybei atspindėjo jos gilų tikėjimą, kuris buvo nuoširdus, nors ir prieštaringas.
• Kai kurios jos administracinės reformos, pvz., karinio jūrų laivyno stiprinimas, padėjo pagrindą Elžbietos I sėkmei.

Neigiami aspektai

• Protestantų persekiojimai įtvirtino jos kaip „Kruvinosios Marijos“ įvaizdį, kuris išliko protestantų istoriografijoje.
• Jos santuoka su Pilypu II ir karas su Prancūzija sukėlė politinę įtampą ir teritorinius nuostolius.
• Nepavykus užtikrinti katalikų įpėdinio, jos religinės reformos buvo trumpalaikės.

„Kruvinoji Marija“ pravardė kilo iš protestantų propagandos, ypač Johno Foxe’o Kankinių knygos, kuri detaliai aprašė Marijos valdymo metu sudegintų protestantų kančias. Knyga, išleista Elžbietos I laikais, buvo plačiai skaitoma ir formavo neigiamą Marijos įvaizdį. Tačiau šiuolaikiniai istorikai, tokie kaip Eamon Duffy, teigia, kad Marijos veiksmai buvo kontekstiniai: religinės egzekucijos buvo įprastos XVI a. Europoje, o jos politika buvo labiau atsidavimo katalikybei, o ne žiaurumo išraiška.

Marija I, „Kruvinoji Marija“, buvo tragiška figūra Anglijos istorijoje – karalienė, kurios gilūs religiniai įsitikinimai ir siekis grąžinti Angliją į katalikybę susidūrė su stipriu pasipriešinimu ir istorinėmis aplinkybėmis. Jos valdymas, nors trumpas ir prieštaringas, sustiprino protestantų tapatybę Anglijoje ir padėjo pagrindą Elžbietos I reformoms. „Kruvinoji Marija“ pravardė atspindi jos sudėtingą palikimą: ji buvo ne tik persekiojimų simbolis, bet ir moteris, kuri drąsiai siekė savo vizijos, nepaisydama didžiulių iššūkių. Šiandien istorikai ragina vertinti Mariją ne tik per protestantų propagandos prizmę, bet ir kaip sudėtingą valdovę, veikiančią savo laikmečio ribose.

Kruvinoji Merė gėrimas

Marija I, žinoma kaip „Kruvinoji Marija“, yra tiesiogiai susijusi su kokteilio „Bloody Mary“ (lietuviškai „Kruvinoji Merė“) pavadinimu. Šis alkoholinis gėrimas, sudarytas iš degtinės, pomidorų sulčių, citrinos sulčių, Vorčesterio padažo, tabasko ir prieskonių, buvo sukurtas XX a. pradžioje, o jo pavadinimas, manoma, įkvėptas Marijos I pravardės dėl jos protestantų persekiojimo ir „kruvino“ valdymo reputacijos. Yra teorijų, kad kokteilio raudona spalva simbolizuoja kraują, siejamą su Marijos egzekucijomis, tačiau nėra tiksliai dokumentuota, kas ir kada gėrimą pavadino jos vardu.

Žiaurumai

Karalienė Marija I buvo viena žiauriausių Anglijos valdovių. Jos valdymas (1553–1558) buvo trumpas, tačiau nepaprastai kruvinas dėl religinio fanatizmo ir bekompromisio katalikybės atkūrimo politikos.

1. Masinis protestantų deginimas ant laužo

Marija I atkūrė inkvizicijos tribunolus, o už neteisingą tikėjimą (t. y. protestantizmą) žmonės buvo viešai sudeginami. Per jos valdymą:

• ~280 žmonių (kai kurie šaltiniai mini iki 300) buvo sudeginti ant laužo.
• Aukos buvo ne tik dvasininkai (pvz., Kanterberio arkivyskupas Thomas Cranmer), bet ir eiliniai amatininkai, moterys, net naminiai tarnai.
• Egzekucijos vykdytos visoje Anglijoje, ypač žymios Londone (Smithfield), Oksforde, Norviče.

Žymiausios aukos:

• Hugh Latimer ir Nicholas Ridley (vyskupai) – sudeginti 1555 m. Oksforde. Prieš mirtį Latimer šaukė: „Būkite drąsūs, ponai Ridley! Šiandien mes užsidegsime kaip žvakės Anglijoje!“
• Thomas Cranmer – buvo priverstas atsisakyti protestantiškų pažiūrų, bet vėliau atsiėmė savo atsivertimą ir įmetė ranką į ugnį pirmiausia, sakydamas: „Ši ranka nusidėjo… ji turi degti pirmoji.“

2. Kalinių kankinimai ir tardymai

• Protestantai buvo kankinami prieš egzekucijas – pavyzdžiui, George Eagles buvo išplėštas nagais ir pakartas.
• Kalėjimuose žmonės mirė nuo bado, infekcijų ar žiauraus elgesio.

3. Prievarta verčiant atsiversti

• Tūkstančiai protestantų buvo priversti grįžti į katalikybę arba bėgti iš šalies.
• Įstatymai uždraudė protestantiškas pamaldas, o už paslaptingas susirinkimus grasino mirties bausmė.

4. Netolerancija prieš kitataučius

• Marija persekiojo ne tik protestantus, bet ir žydus (ji oficialiai atšaukė savo tėvo Henriko VIII leidimą žydams grįžti į Angliją).

Kodėl ji taip elgėsi?

• Asmeninė trauma: Marija buvo Henriko VIII ir Katalinos Aragonietės duktė. Kai tėvas išsiskyrė su motina dėl protestantiškos reformos, Marija buvo paskelbta nesantuokine, kentėjo nuo psichologinio spaudimo.
• Fanatiškas katalikybės idealizmas: Ji tikėjo, kad protestantai – ereTikai, kuriuos reikia sunaikinti dėl Dievo garbei.
• Politinis spaudimas: Ji buvo ištekėjusi už Ispanijos karaliaus Pilypo II, kuris rėmė kontrreformaciją.

Marijos I žiaurumas sulaukė didelio pasipiktinimo, ir po jos mirties (1558) Anglija perėjo prie protestantiškos Elžbietos I, kuri panaikino katalikų persekiojimus. „Kruvinoji Merė“ liko simboliu religinio ekstremizmo ir netolerancijos.

„Jei po mano mirties atvers mano širdį, rasite ten dvi užrašytas sąvokas – Filipas [jos vyras] ir Katalikybė.“
– Marija I prieš mirtį.