Krikščioniškoji jaunų vyrų asociacija, plačiau žinoma kaip YMCA (angl. Young Men’s Christian Association), – tai judėjimas, kuris jau daugiau kaip pusantro šimtmečio jungia kūno stiprinimą, dvasinį augimą ir socialinį sąmoningumą. Ši organizacija gimė 1844 m. Londone, kai vienas kuklus tekstilės darbuotojas George’as Williamsas su grupe bendraminčių nusprendė pasiūlyti alternatyvą miesto jaunimui, paskendusiam darbo, alkoholio ir vienatvės sūkuryje.
Jų idėja buvo paprasta, bet revoliucinga: sukurti erdvę, kur jauni vyrai galėtų rinktis ne tik pasimelsti, bet ir kalbėtis, mokytis, judėti, augti kaip asmenybės. YMCA nuo pat pradžių buvo tarsi jungtis tarp bažnyčios ir pasaulio – ne siekiant suvienodinti viską, bet parodyti, kad krikščionybė neturi būti uždara ar asketiška – ji gali būti gyva, sportuojanti, muzikuojanti, diskutuojanti, gyvenanti mieste.
XX a. pradžioje YMCA išplito po visą pasaulį ir pradėjo daryti tai, kas šiandien atrodo savaime suprantama: organizuoti sporto sales, baseinus, poilsio stovyklas, švietimo programas, socialinę pagalbą. Įdomu tai, kad būtent šios organizacijos dėka gimė kai kurios sporto šakos – pavyzdžiui, krepšinis (sukurtas 1891 m. YMCA sporto salėje JAV) ir tinklinis. YMCA netgi laikoma viena iš olimpinio judėjimo įkvėpėjų dėl savo pabrėžiamo „sveiko kūno sveikoje sieloje“ principo.
Nors pavadinime išlikęs žodis „jaunų vyrų“, šiandien YMCA yra atvira visiems – ir moterims, ir vaikams, ir šeimoms. Krikščioniškasis pagrindas neišnyko, bet virto plačia pagarba žmogui, jo orumui ir visapusiškam augimui. Daugelis organizacijos skyrių veikia ekumeniniu pagrindu arba bendradarbiauja su įvairiomis religinėmis bei socialinėmis grupėmis.
YMCA simbolis – dažnai trikampis – žymi trijų dalių žmogų: kūną, protą ir dvasią. Ir nors laikai keitėsi, šios trys ašys išlieka svarbios. Šiandien YMCA galima sutikti tiek moderniame sporto centre, tiek tylioje poilsio stovykloje gamtoje, tiek pagalbos centre pabėgėliams.
Galima sakyti, jog YMCA yra dvasinis sporto klubas ir socialinis bažnyčios kiemas viename. Tai vieta, kur žmonės ne tik sportuoja ar mokosi, bet ir palaiko vieni kitus, atranda tikėjimo bendrystę be spaudimo, o dažnai – ir pačius save.