Hathor yra viena iš senovės Egipto mitologijos pagrindinių ir labiausiai gerbiamų deivių. Ji buvo meilės, džiaugsmo, muzikos, šokio, motinystės, vaisingumo ir moterų globėja. Hathor taip pat buvo susijusi su dangaus ir saulės dieviškuoju aspektu, todėl kartais buvo laikoma dangaus deive, kuri prižiūrėjo Saulę, kai ji keliaudavo dangumi.
Hathor dažnai buvo vaizduojama kaip moteris su karvės ragais ir saulės disku ant galvos arba kaip karvė – gyvūnas, su kuriuo ji buvo stipriai susijusi. Karvė simbolizavo vaisingumą, motinystę ir rūpestingumą, o šios savybės buvo esminės Hathor charakterio dalys. Ji buvo laikoma ne tik rūpestinga motina, bet ir džiugios gyvybės jėgos įsikūnijimu, suteikiančiu žmonėms laimę ir meilę.
Hathor vaidmuo Egipto religijoje buvo labai platus. Ji buvo moterų, ypač nėščių moterų ir motinų, globėja, kurios dažnai meldėsi jai dėl sėkmingo gimdymo ir vaikų sveikatos. Hathor taip pat buvo siejama su muzika, šokiu ir džiaugsmu – ji buvo laikoma deive, kuri neša džiaugsmą ir malonumą į pasaulį. Jos šventės buvo švenčiamos su dainomis, šokiais ir muzikos instrumentais, ypač sistru – būgnu, kuris buvo vienas iš jos simbolių.
Hathor buvo garbinama visoje Egipte, tačiau ypatingai svarbus jos kultas buvo Denderoje, kur jai buvo pastatyta didžiulė ir iškilminga šventykla. Šventykla Denderoje buvo vienas iš svarbiausių Hathor garbinimo centrų, kur vyko sudėtingos religinės ceremonijos, skirtos jai pagerbti. Hathor taip pat buvo susijusi su mirusiųjų pasauliu – ji buvo laikoma dievybe, kuri palydėdavo mirusiųjų sielas į pomirtinį gyvenimą ir suteikdavo joms ramybę bei džiaugsmą.
Hathor įtaka Egipto mitologijoje ir kasdieniniame gyvenime buvo didžiulė. Ji ne tik simbolizavo meilę, džiaugsmą ir motinystę, bet ir įkūnijo šviesos ir gyvybės jėgas, kurios buvo esminės Egipto kultūros ir religijos dalys. Hathor buvo visur esanti ir mylima deivė, kurios kultas ir įvaizdis išliko galingas per visą Egipto istoriją.
Hathor, kaip meilės ir džiaugsmo deivė, buvo glaudžiai siejama su Izide, kita svarbia Egipto deive, dažnai vaizduojama kaip sesuo ar net dukterėčia. Šis ryšys pabrėžia moteriškų principų svarbą senovės Egipto religijoje. Hathor buvo ne tik dangaus deivė, bet ir mirusiųjų pasaulio globėja, lydinti sielas į pomirtinį gyvenimą. Jos vaidmuo buvo dvejopas – ji suteikdavo džiaugsmo gyvenime ir užtikrindavo ramybę po mirties. Kai kurie mokslininkai spėja, kad Hathor kultas galėjo kilti iš ankstesnių, priešdinastinių religijų, susijusių su karvių garbinimu, simbolizuojančiu gausą ir vaisingumą.Įdomi detalė yra Hathor ryšys su Dendera šventykla, viena iš geriausiai išlikusių senovės Egipto šventyklų. Šioje šventykloje Hathor buvo garbinama kaip pagrindinė deivė, o jos kultas buvo itin išvystytas ir turtingas ritualų. Hathor buvo siejama su magija ir gydymu, o jos vardas netgi reiškia "Dieviškasis namas", pabrėždamas jos svarbą kaip dangiškosios galios įsikūnijimą. Jos vaizdiniai, dažnai puošti brangakmeniais ir auksu, liudija apie ypatingą vietą, kurią ji užėmė senovės egiptiečių širdyse. Nėra tiesioginių Biblijos ar Korano citatų, susijusių su Hathor, tačiau jos simbolinė reikšmė – meilė, motinystė, džiaugsmas – atspindi universalias žmonijos vertybes, aptariamas ir šiose šventose knygose. Hathor kultas liudija apie senovės Egipto religijos sudėtingumą ir turtingumą, atskleidžiantį žmogaus troškimą suprasti pasaulį ir savo vietą jame. Hathor, kaip daugiaaspektė deivė, iki šiol žavi tyrėjus ir sufleruoja apie senovės Egipto religijos gilumą ir paslaptingumą.