Dievo Motinos Komandos (pranc. Équipes Notre-Dame) – tai tarptautinis katalikiškas judėjimas, skirtas sutuoktiniams. Jis gimė Prancūzijoje 1938 m., kai kunigas Henri Caffarel subūrė kelias poras, norėjusias gyventi savo santuoką ne tik kaip teisinę ar socialinę sąjungą, bet ir kaip dvasinį kelią. Pavadinimas „Dievo Motinos Komandos“ išreiškia, kad judėjimas dedamas po Marijos užtarimu ir globos sparnais.
Pagrindinė idėja – padėti sutuoktiniams stiprinti santykius tarpusavyje bei su Dievu. Šeimos jungiasi į mažas grupeles, vadinamas komandomis, kuriose kartu meldžiasi, dalijasi gyvenimo patirtimi, diskutuoja tikėjimo temomis ir palaiko vieni kitus. Kiekvieną grupę lydi kunigas ar dvasininkas.
Judėjimas akcentuoja praktinį dvasingumą: kasdienę maldą, dvasinį sutuoktinių pokalbį, bendrą Rašto skaitymą, reguliarius susitikimus su komanda. Tokia draugystė ir disciplina padeda poroms išlikti ištikimoms, įveikti sunkumus, o kartu auginti meilę bei atsidavimą.
Žodis komandos reiškia mažas grupeles, į kurias susiburia sutuoktiniai. Kiekvienoje komandoje paprastai yra 4–7 poros ir dvasininkas palydovas. Tai nėra „komanda“ sportine prasme, bet labiau bendruomenė, kur žmonės žengia kartu vienu keliu. Tačiau pavadinime slypi ir gilesnė prasmė – visi jie yra „toje pačioje komandoje“, veikiančioje dėl vieno tikslo: gyventi savo santuoką pagal Evangeliją.
Kunigas Henri Caffarel nuo pat pradžių judėjimą patikėjo Marijos globai. Marija laikoma pavyzdžiu, kaip visiškai atsiduoti Dievui ir kartu gyventi paprastą žemišką gyvenimą. Todėl poros pasikliauja jos užtarimu ir vadovaujasi jos pavyzdžiu.
Judėjime egzistuoja ir tam tikri dvasiniai įsipareigojimai, kurie kartais vadinami „punktai“ arba „užduotys“. Tai nėra šūkiai, o labiau praktikos, kurias kiekviena komanda stengiasi vykdyti:
- kasdienė asmeninė malda,
- kasdienė poros malda,
- „dvasinis pokalbis“ tarp vyro ir žmonos,
- reguliari dvasinė skaitymo medžiaga (Šventasis Raštas, Bažnyčios dokumentai),
- susitikimas su komanda kartą per mėnesį,
- kasmetinės rekolekcijos.
Visa tai padeda poroms ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir augti dvasiškai. Tad „komandos“ pavadinimas išreiškia idėją, kad santuokos nėra individualus žygis – tai kelionė, kurioje šeimos eina kartu, palaikydamos viena kitą, o už viso judėjimo stovi Dievo Motina kaip jų globėja.