Bultmano iššūkis – tai vokiečių teologo Rudolfo Bultmano (1884–1976) pasiūlytas požiūris, reikalaujantis „demitologizuoti“ Naująjį Testamentą, t.y. atskirti jo religinę žinią nuo mitologinių formų, kad būtų suprantama šiuolaikiniu kontekstu. Bultmanas teigė, kad Biblijoje aprašyti stebuklai, demonai, dangaus karalystės vaizdiniai ar fizinis prisikėlimas yra I amžiaus mitologinės išraiškos, kurias modernus žmogus negali priimti tiesiogine prasme. Jo iššūkis – interpretuoti šiuos tekstus egzistenciniu lygmeniu, perkeliant dėmesį iš istorinių faktų į asmeninį tikėjimo prasmės paiešką.
Pagrindinės idėjos:
- Demitologizavimas:
- Tai metodas, kuriuo reikia „išvalyti“ Raštą nuo mitų, bet ne atmesti jų, o peržiūrėti per filosofinę (ypač egzistencialistinę) prizmę. Pvz., Jėzaus prisikėlimas – ne kūno atgimimas, o simbolis, reiškiantis naujos gyvenimo prasmės atradimą.
- Egzistencinis akcentas:
- Bultmaną įkvėpė filosofas Martinas Heideggeris. Tikėjimas turi būti asmeninis pasirinkimas gyventi autentiškai, nepaisant absurdiško pasaulio. Evangelija – ne istorijos pamoka, o kvietimas į drąsų gyvenimą.
- Kerygma vs. mitas:
- Svarbiausia ne ką Raštas pasakoja (mitai), o ką jis skelbia (kerygma) – t.y. Dievo kvietimą į tikėjimą.
Kritika ir įtaka:
- Tradiciniai teologai Bultmaną kaltino, kad jis sunaikino krikščionybės esmę.
- Progresyvūs mąstytojai girde jo bandymą suderinti tikėjimą su moksliniu mąstymu.
- Šiandien Bultmano idėjos lieka aktualios diskusijose apie tikėjimo ir proto santykį, ypač sekuliarizuotoje visuomenėje.
Bultmano iššūkis primena: religija turi ne paaiškinti pasaulį, o pakeisti žmogaus būtį. Kaip jis rašė: „Tikėti prisikėlimu – tai patirti prisikėlimą čia ir dabar“.
Kodėl klausimas „Kas būtų, jei archeologai rastų Jėzaus kapą?“ siejamas su Bultmano iššūkiu?
Nors Rudolfas Bultmanas tiesiogiai nekėlė klausimo apie Jėzaus kapą, ši hipotezė tapo populiariausia jo idėjų interpretacija, nes ji akivaizdžiai iliustruoja jo demitologizavimo programos esmę. Žmonės šį klausimą priskiria Bultmanui, nes jis logiškai išplaukia iš jo teiginių apie tikėjimo ir istorijos santykį. Štai kodėl:
1. Bultmanas: „Tikėjimas nėra priklausomas nuo istorijos“
Bultmanas griežtai skyrė istorinį Jėzų (žmogų, kuris gyveno I a.) nuo tikėjimo Kristaus (egzistencinio kvietimo). Jam svarbu buvo ne tai, ar Jėzus prisikėlė kūnu, bet ką Jo mirtis ir prisikėlimas reiškia žmogui šiandien.
- Jo žodžiais: „Tikėjimas negali būti priklausomas nuo mokslo pažangos ar archeologinių radinių“.
- Kapo klausimas tampa testu šiai idėjai: jei tikėjimas išliktų net su Jėzaus kūnu kape, tai patvirtintų, kad krikščionybė nėra įkaltą istorijoje, o gyvena kaip asmeninė patirtis.
2. Demitologizavimas = atsisakymas ieškoti „įrodymų“
Bultmano demitologizavimo programa reikalauja atsisakyti pažodinio mitų supratimo (pvz., fizinio prisikėlimo, stebuklų) ir pereiti prie jų egzistencinės reikšmės. Klausimas apie kapą yra ekstremalus mito pavyzdys:
- Jei kapas tuščias – tai patvirtintų mitą, bet Bultmanui tai nieko nekeistų, nes jis jau laikė mitą neįtikėtinu moderniam žmogui.
- Jei kapas su kūnu – tai paneigtų mitą, bet Bultmanui tai netrukdytų tikėjimui, nes tikėjimas, anot jo, turi būti laisvas nuo faktų.
Šis klausimas tapo simboliu Bultmano mąstymui, nes jis parodo, kad krikščionybės tiesa yra ne istorinė, o egzistencinė.
3. Kodėl žmonės „priskyrė“ jam šį klausimą?
- Pavyzdys, kuris aiškiai atskleidžia jo idėjas: Bultmanas niekur nerašė apie hipotetinį kapo radinį, bet šis klausimas yra perfektiškas jo filosofijos iliustravimas. Jis parodo, kad net ir radus kūną, tikėjimas turėtų išlikti – nes jis pagrįstas ne įrodymais, o pasirinkimu.
- Populiarumo priežastis: Šis klausimas yra konkretus, provokuojantis ir lengvai suprantamas net ne filosofams. Jis verčia žmones suvokti, kad Bultmano idėjos išmoko krikščionybę išgyventi net ir mokslo amžiuje.
4. Ką Bultmanas atsakytų?
Jis pasakytų: „Archeologų kapas nieko nekeičia. Evangelija kalba ne apie tai, kas įvyko, bet apie tai, kas įvyksta dabar. Prisikėlimas yra ne kūno sugrįžimas, bet tavo širdies atsiverimas Dievo kvietimui“.
Nors Bultmanas nekėlė šio konkretaus klausimo, jis paruošė žemę, kad krikščionybė būtų laisva nuo istorinių įrodymų. Klausimas apie kapą tampa logišku jo idėjų testu – jei tikėjimas išliktų net su kūnu kape, tai reikštų, kad Bultmanas buvo teisus: religija yra ne apie faktus, o apie prasmę.
Ironija: Bultmanas norėjo, kad žmonės nustotų klausinėti „Ar tai įvyko?“ ir pradėtų klausti „Ką tai reiškia man?“. Bet pats tapo asocijuojamas su klausimu, kuris iš pirmo žvilgsnio siejasi su „Ar tai įvyko?“. Tai rodo, kad žmonės vis tiek trokšta apčiuopiamos tiesos, net jei ji griautų tikėjimą.