Crux Gemmata (lot. „brangakmenių kryžius“) yra ankstyvosios krikščionių bažnyčios kryžius, gausiai puoštas brangakmeniais, auksu ar emaliu, dažnai be Kristaus atvaizdo (krucifikso). Šie kryžiai, paplitę IV–VII a., ypač Bizantijos imperijoje ir Vakarų Europoje, simbolizavo Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo karališkąją šlovę, o ne kančią. Crux Gemmata buvo naudojami kaip liturginiai objektai, altoriaus ar procesiniai kryžiai, atspindintys krikščionybės triumfą po Konstantino edikto (313 m.).
Kaip teigia meno istorikas André Grabar: „Crux Gemmata yra ne kančios, o šlovės ir amžinybės simbolis, atspindintis Kristaus kaip Karaliaus garbę.“
Crux Gemmata išsiskiria prabangiu dizainu:
- Forma: Paprastai lotyniškas kryžius (ilgesnis vertikalus skersinis) arba lygiakraštis kryžius, kartais su apskritimu centre, simbolizuojančiu amžinybę.
- Medžiagos: Pagaminti iš aukso, sidabro ar bronzos, inkrustuoti brangakmeniais (rubinais, smaragdais, safyrais), perlais ar spalvotu stiklu. Emalio technika dažnai naudota detalių puošybai.
- Dekoracija: Vietoj Kristaus atvaizdo kryžiai buvo puošiami augaliniais motyvais (vynuogienojais, simbolizuojančiais Eucharistiją), geometriniais raštais ar simboliais, tokiais kaip alfa ir omega (Kristaus amžinybė). Kai kuriuose kryžiuose būdavo relikvijų kapsulės.
- Dydis: Nuo mažų altoriaus kryžių iki didelių procesinių, kartais siekiančių 1–2 metrus.
Garsus pavyzdys – VI a. Crux Gemmata mozaika Ravenos San Vitale bazilikoje, vaizduojanti kryžių, apsuptą brangakmenių, kaip kosminės šlovės simbolį.
Crux Gemmata turėjo kelias paskirtis:
- Liturginis simbolis: Naudotas per Mišias ar procesijas, dažnai statomas ant altoriaus ar nešamas kaip pergalės ženklas. Pabrėžė Kristaus prisikėlimą ir karališkąją valdžią.
- Relikviniai kryžiai: Kai kurie Crux Gemmata turėjo ertmes Tikrojo Kryžiaus relikvijoms, todėl buvo garbinami kaip šventi objektai. Pavyzdžiui, VI a. Justiniano kryžius Konstantinopolyje.
- Dekoratyvinė funkcija: Kryžiai puošė bažnyčių interjerus, mozaikas ar rankraščius, simbolizuodami dangaus karalystę. Jie buvo ypač populiarūs Bizantijos ir karolingų mene.
- Kultūrinė reikšmė: Crux Gemmata atspindėjo ankstyvosios Bažnyčios turtą ir įtaką, ypač po krikščionybės legalizavimo.
Crux Gemmata buvo naudojami įvairiose krikščionių bendruomenėse:
- Bizantijos bažnyčia: Konstantinopolyje ir kitose imperijos dalyse šie kryžiai buvo imperatoriškosios valdžios ir dieviškosios šlovės simboliai. Jie dažnai dovanoti bažnyčioms kaip imperatorių aukos.
- Vakarų Europa: Romos, Ravenos ir vėliau karolingų bažnyčiose Crux Gemmata buvo populiarūs kaip altoriaus ar procesiniai kryžiai. Pavyzdžiui, VIII a. Lotaringijos kryžius.
- Vienuolynai: Airijos ir anglosaksų vienuolynai perėmė Crux Gemmata stilių, derindami jį su keltiškais motyvais, kaip matyti Ruthwello kryžiuje (Anglija).
- Šiuolaikiniai muziejai: Daugelis Crux Gemmata dabar saugomi muziejuose, pvz., Vatikano muziejuje ar Klivlando meno muziejuje, kaip ankstyvosios krikščionybės meno pavyzdžiai.
Crux Gemmata atsirado IV a., po krikščionybės legalizavimo Romos imperijoje. Kryžius, kaip simbolis, tapo centriniu po šventosios Elenos Tikrojo Kryžiaus radimo (apie 326 m.). Brangakmenių puošyba buvo įkvėpta pagoniškų romėnų ir persų tradicijų, kur brangieji metalai ir akmenys simbolizavo dieviškąją šlovę.
Pagrindinės kilmės priežastys:
- Bizantijos įtaka: Bizantijos menas, ypač mozaikos ir juvelyrika, formavo Crux Gemmata estetiką. Kryžiai atspindėjo imperijos turtą ir teologiją, pabrėždami Kristų kaip „Pantokratorą“ (Visavaldį).
- Tikrojo Kryžiaus kultas: Relikvijų garbinimas paskatino kurti prabangius kryžius, kurie saugojo šventas daleles. Pavyzdžiui, V a. Crux Vaticana turėjo Tikrojo Kryžiaus fragmentą.
- Simbolinė transformacija: Skirtingai nuo ankstyvų kryžių, akcentavusių kančią, Crux Gemmata pabrėžė prisikėlimą ir šlovę, atspindėdama krikščionybės triumfą.
Istorijos
- Ravenos mozaika: VI a. San Vitale bazilikos Ravenoje mozaika vaizduoja Crux Gemmata, apsuptą brangakmenių ir angelų, kaip dangaus karalystės simbolį. Ši mozaika įkvėpė daugelį vėlesnių kryžių dizainų visoje Europoje.
- Karolio Didžiojo dovana: VIII a. Karolis Didysis padovanojo Crux Gemmata Acheno katedrai, kuris buvo inkrustuotas safyrais ir turėjo relikvijų kapsulę. Kryžius, žinomas kaip Lotaringijos kryžius, tebestovi kaip karolingų meno šedevras.
- Kryžius Konstantinopolyje: VI a. imperatorius Justinianas užsakė Crux Gemmata Šv. Sofijos soborui, kuris buvo toks prabangus, kad, anot kronikų, „spindėjo kaip saulė“. Kryžius buvo sunaikintas per kryžiuočių plėšimus 1204 m., bet jo aprašymai išliko.
Apie Crux Gemmata
- „Crux Gemmata yra tarsi dangaus atspindys žemėje, rodantis Kristaus šlovę.“ – Bizantijos kronikininkas Prokopijus
- „Brangakmeniai ant kryžiaus simbolizuoja tikinčiųjų sielas, sujungtas Kristaus šviesoje.“ – Šventasis Ambraziejus
- „Šie kryžiai mums primena, kad Kristaus auka veda į amžiną pergalę.“ – Meno istorikė Robin Jensen