Bažnyčios armija yra terminas, kuris gali būti naudojamas keliais skirtingais kontekstais, tačiau paprastai jis reiškia organizaciją ar judėjimą, susijusį su Katalikų Bažnyčia ar kita krikščionių denominacija, kuri skirta apginti Bažnyčios tikėjimą, mokymus arba kovoti už religinius tikslus.
Vienas iš žinomų pavyzdžių yra Salvation Army (liet. Išganymo armija), protestantiška organizacija, įkurta XIX amžiuje Anglijoje. Ši organizacija neturi tiesioginės sąsajos su kariuomene, tačiau ji vadinama armija dėl savo struktūros ir kovos už socialinę teisingumą ir moralines vertybes, remiantis krikščionišku tikėjimu. Išganymo armija garsėja labdaringa veikla ir parama vargstantiems, taip pat evangelizacija.
Katalikų Bažnyčios istorijoje „Bažnyčios armija“ gali būti siejama su laikotarpiais, kai Bažnyčia rėmė karinius judėjimus, siekdama ginti savo tikėjimą. Pavyzdžiui, Kryžiaus žygiai viduramžiais buvo karinės kampanijos, kurias Katalikų Bažnyčia organizavo siekdama susigrąžinti Šventąją Žemę iš musulmonų valdžios ir ginti krikščionybę.
Šiuolaikiniame kontekste terminas gali būti naudojamas metaforiškai, apibūdinant religines grupes ar bendruomenes, kurios aktyviai kovoja už savo tikėjimo apsaugą, moralinių vertybių palaikymą ar socialinę misiją.
Išganymo armijos unikalumas slypi jos karinėje metaforikoje, atspindinčioje dvasinę kovą prieš nuodėmę ir socialinę neteisybę. Williamas Boothas, jos įkūrėjas, įsivaizdavo krikščionybę kaip karą prieš tamsą, o armijos struktūra turėjo padėti efektyviai vykdyti šią misiją. Tai nėra tiesiog labdaros organizacija – tai evangelizacijos instrumentas, siekiantis ne tik padėti vargstantiems, bet ir skleisti krikščioniškąją žinią apie išganymą per Jėzų Kristų. Jų veikla grindžiama Biblijos principais, ypač meilės artimui ir tarnystės idėja, atsispindinčia Jėzaus žodžiuose: „Aš buvau alkanas, ir jūs mane pavalgindinote; buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte; buvau svetimas, ir jūs mane priglaudėte; buvau apnuogintas, ir jūs mane aprengėte; buvau ligotas, ir jūs mane aplankėte; buvau kalėjime, ir jūs atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36).Išganymo armija, skirtingai nei kai kurios tradicinės bažnyčios, neturi griežtos dogmatikos ir yra atvira įvairiems krikščionių tikėjimo išreiškimui. Jos veikla apima ne tik materialinę pagalbą, bet ir dvasinę paramą, maldas, Biblijos studijas bei muziką, kurią jie naudoja kaip evangelizacijos priemonę. Ši organizacija, nors ir turinti karinę struktūrą, iš esmės yra tarnystės ir meilės įsikūnijimas, demonstruojanti krikščioniškąją tikėjimo galią praktikoje. Jų veiklos mastas ir poveikis visame pasaulyje yra įspūdingas, liudijantis apie jų atsidavimą ir įsipareigojimą tarnauti Dievui ir žmonėms. Išganymo armijos istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip krikščioniškasis tikėjimas gali būti verčiamas veiksmais ir kaip netgi paprasta idėja gali sukurti pasaulinio masto judėjimą, nešančią viltį ir pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.