Aramas (hebrajiškai אֲרָם, ’Ărām; senovės graikų ir lotynų kalbose – Syria)
Senovės Artimųjų Rytų karalystė (maždaug XII–VIII a. pr. Kr.), kuri Biblijoje minima daugiau nei 200 kartų ir visada kaip pagrindinis Izraelio šiaurinis priešas, kartais sąjungininkas, bet niekada draugas. Tai ne viena valstybė, o visas aramėjų karalysčių tinklas, iš kurių svarbiausia Biblijoje – Damasko Aramas.
Pagrindiniai faktai
- Sostinė: Damaskas („seniausias nuolat gyvenamas miestas pasaulyje“).
- Kalba: aramėjų (tapo tarptautine Artimųjų Rytų kalba, ja kalbėjo ir Jėzus).
- Teritorija: dabartinė Sirija, šiaurės Jordanas, pietryčių Turkija, šiaurės Irakas.
- Religija: pagrindinis dievas Hadadas (audros ir vaisingumo dievas).
- Svarbiausi karaliai Biblijoje: Ben-Hadadas I–III, Hazaelis, Rezinas.
Aramas Biblijoje – pagrindinės stotelės
Patriarchų laikai (Pr 25–31)
- Abraomo brolis ir tėvo vardas – Aramas.
- Iš Harano (Šiaurės Aramo) kilo Rebeka, Lija, Rachelė.
- Jokūbas vadinamas „klajojančiu aramėjumi“ (Įst 26,5).
Karalysčių laikai – didžiausias priešas
- Nuo Saliamono mirties (930 m. pr. Kr.) iki 732 m. pr. Kr. Aramas nuolat kariavo su Izraeliu ir Judu.
- Svarbiausi karai:
- Ahabo ir Ben-Hadado kovos prie Samarijos ir Afeko (1 Kar 20–22).
- Jehu revoliucija ir Hazaello siaubiamos žemės (2 Kar 8–10).
- Judo karalius Amacijas pralaimėjo prie Bet-Šemešo ir Damaskas apiplėšė Jeruzalę (2 Kar 14).
- 734–732 m. pr. Kr. Rezino ir Pekacho „Sirijos–Efraimo karas“ prieš Achazą ir Jeruzalę (Iz 7). Tada Achazas paprašė Asirijos pagalbos – ir Asirija 732 m. užėmė Damaską, Aramą pavertė provincija, gyventojus ištrėmė (2 Kar 16,9).
Žymiausios Biblijos istorijos su Aramu
- Naamanas – Aramo kariuomenės vadas, išgydytas Elišo (2 Kar 5).
- Elišas apakina visą Aramo kariuomenę ir nuveda į Samariją (2 Kar 6).
- Hazaellis nužudo Ben-Hadadą ir užima sostą pagal Elišo pranašystę (2 Kar 8).
- „Aramo kelias“ (Via Maris) – pagrindinė prekybos ir karo magistralė.
Aramas ir Izraelis – meilės/nekenčios santykiai
- Kartu kariavo prieš bendrus priešus (pvz., su Ahabu prieš Asiriją prie Karkaro 853 m. pr. Kr.).
- Bet dažniausiai – mirtini priešai. Izajo knygoje Aramas vadinamas „Izraelio lazda“ – Dievo bausmės įrankiu.
- Galiausiai abu (Izraelis 722 m., Aramas 732 m.) praryja Asirijos imperija.
Kas liko po Aramo
- Aramėjų kalba tapo Artimųjų Rytų „anglų kalba“ – ja parašyta didelė Dalies Danieliaus ir Ezros knygų dalis, ja kalbėjo Jėzus („Talitha kum“, „Eloi, Eloi…“).
- Damaskas ir šiandien tebestovi toje pačioje vietoje.
- Sirijos krikščionys save vadina „arameans“ iki šiol.