Anubis yra viena iš senovės Egipto mitologijos centrinių figūrų, gerai žinomas kaip mirusiųjų pasaulio globėjas ir mumifikacijos dievas. Jis atliko esminį vaidmenį egiptiečių tikėjimuose apie pomirtinį gyvenimą ir mirties ritualus. Anubis buvo vaizduojamas kaip žmogus su juodos spalvos šakalo galva arba kaip visas šakalas, o jo simbolika siejama su mirtimi, laidotuvėmis ir pomirtinio gyvenimo paslaptimis.
Anubis buvo atsakingas už mirusiųjų sielų vedimą į pomirtinį pasaulį, taip pat už kūno paruošimą po mirties, tai yra mumifikaciją. Egiptiečiai tikėjo, kad Anubis vadovavo mumifikacijos procesui, apsaugodamas mirusiojo kūną nuo irimo ir užtikrindamas, kad siela galėtų saugiai keliauti į Anu – pomirtinį pasaulį. Anubis taip pat buvo siejamas su sielų teismu, kur jis dalyvavo „širdies svėrimo“ ceremonijoje, kuri buvo viena iš svarbiausių Egipto religinių apeigų. Šios ceremonijos metu mirusiojo širdis buvo pasveriama prieš Maat plunksną, teisingumo ir tvarkos simbolį. Jei širdis buvo lengvesnė arba tokia pati kaip plunksna, siela galėjo patekti į amžinąjį gyvenimą. Jei širdis buvo sunkesnė, siela buvo sunaikinama.
Anubio kultas buvo plačiai paplitęs Egipte, ypač vietose, kur buvo laidojami faraonai ir kiti svarbūs asmenys. Vienas iš svarbiausių centrų buvo Sakkara, kur Anubis buvo garbinamas šalia didžiųjų kapaviečių. Jis buvo laikomas laidotuvių apeigų globėju, ir jo įvaizdis dažnai buvo naudojamas ant sarkofagų bei kapų, kad apsaugotų mirusiuosius nuo blogio jėgų.
Anubis taip pat buvo siejamas su Ozyriu, pomirtinio pasaulio valdovu. Kai Ozyris tapo mirusiųjų karaliumi, Anubis tapo jo pavaldiniu ir tarnavo kaip Ozyrio palydovas pomirtiniame pasaulyje, atlikdamas teisingumo ir apsaugos funkcijas.
Anubis tapo viena iš labiausiai atpažįstamų figūrų Egipto mitologijoje, simbolizuojančių mirtį, apsaugą ir teisingumą. Jo vaidmuo egiptiečių pomirtiniame gyvenime ir laidotuvių praktikoje pabrėžė jų tikėjimą amžinuoju gyvenimu ir dvasios išsaugojimu po mirties, todėl Anubis buvo vienas iš labiausiai gerbiamų ir svarbiausių dievų senovės Egipte.
Įdomu tai, kad ankstyvuosiuose tekstuose Anubis buvo laikomas vyriausiuoju dievu, tačiau vėliau jo vietą užėmė Ozyris. Nepaisant to, Anubis išlaikė savo svarbą kaip paslapčių saugotojas. Jis buvo vadinamas šventyklų sergėtoju, nes šakalai dykumoje stebėdavo kapavietes ir neleisdavo plėšrūnams išniekinti palaikų. Tai paaiškina, kodėl egiptiečiai tikėjo, kad šis dievas fiziškai saugojo mirusiųjų ramybę.
Dar vienas mažai žinomas faktas yra susijęs su jo šeima. Nors dažniausiai minimas kaip Ozyrio pagalbininkas, kai kuriuose mituose Anubis įvardijamas kaip dievo Ra sūnus. Tai rodo, kad jo dieviška kilmė buvo labai aukšta. Be to, Anubis turėjo dukrą vardu Kebechet, kuri buvo švaraus vandens deivė. Ji nešdavo vandenį mirusiųjų sieloms, kad šios nenumirtų iš troškulio savo ilgoje kelionėje. Ši detalė atskleidžia, kad Anubis buvo ne vien griežtas teisėjas, bet ir rūpestingas tėvas, besirūpinantis sielų komfortu.