Kaip graži, Marija, kaip tyra esi
lyg Žvaigždė Aušrinė nušvitai skaisti.
Dangų padabinus savo tyrumu,
gaivini pasaulį meilės gausumu.
Tu šventa, didinga, nekalta, švelni
sužibėjai žemėj laimės viltimi.
Visados meilinga lyg šviesa žvaigždės,
kur keleivį guodžia glūdumoj nakties.
Ši giesmė šlovina Švč. Mergelę Mariją kaip šventą, tyra ir didingą figūrą. Pirmoje dalyje išreiškiamas Marijos grožis ir tyrumas, palyginamas su švytinčia Žvaigžde Aušrine, kuri savo tyrumu apdovanoja dangų ir gaivina pasaulį. Antroje dalyje Marija apibūdinama kaip šventa ir švelni, suteikianti viltį ir laimę žemėje. Ji lyginama su žvaigžde, kuri šviesdama naktį, guodžia ir padeda keliautojams. Giesmė dažnai giedama per maldas ir šventes, siekiant išreikšti pagarbą Marijai ir prašyti jos dvasinės paramos bei užtarimo.
Įdomu tai, kad Marijos tyrumas siejamas su jos vaidmeniu kaip „Naujoji Ieva“. Kaip Ieva per nepaklusnumą atnešė pasauliui nuodėmę, taip Marija per savo „fiat“ (tebūnie) priėmė Dievo Sūnų ir atnešė išganymą. Šis kontrastas yra esminis teologinis taškas.
Be to, Marijos palyginimas su Aušrine žvaigžde siejamas su Senojo Testamento pranašystėmis, ypač su Izaijo knyga, kur kalbama apie „mergelę, kuri pagimdys“. Aušrinė žvaigždė, ryškiausia prieš saulėtekį, simbolizuoja viltį ir šviesą, kuri ateina prieš didžiausią Dievo apreiškimą – Jėzų Kristų. Jos švelnumas ir gailestingumas yra tarsi tylus, bet tvirtas užtarimas už visus, kurie jos ieško. Ši giesmė išreiškia gilią pagarbą jos dangiškajai vietai.