Jėzau, savo meilę Tau giedu

Jėzau, savo meilę Tau
Giedu, nes tikrai žinau –
Tu išpirkai mane iš pražūties,
Tu ta uola, kuri many nesujudės.
Aš myliu, aš noriu
Dar daugiau Tavęs turėti širdyje.
Karaliau, išgelbėjęs mane,
Per visas dienas aš garbinsiu Tave.

Giesmės „Jėzau, savo meilę Tau giedu” muziką ir žodžius sukūrė John Ezzy, Daniel Grul ir Stephen McPherson. Ši giesmė išreiškia tikinčiojo meilę ir padėką Jėzui už Jo išganymą. Tekste kalbama apie Jėzaus, kaip Gelbėtojo, atliktą išpirkimą, kuris išgelbėjo iš pražūties, ir Jėzaus simbolinį vaidmenį kaip nepajudinamos uolos, kuri suteikia tikėjimui tvirtumo.Giesmėje taip pat atsispindi tikinčiojo troškimas būti arčiau Jėzaus, širdyje dar labiau jausti Jo buvimą. Tai šlovinimo giesmė, kurioje tikintysis pasižada nuolat garbinti Viešpatį ir Jo amžiną valdžią, per visas gyvenimo dienas. Giesmė atliekama pamaldose, siekiant išreikšti asmeninį atsidavimą Kristui, dėkingumą už išganymą ir troškimą nuolat augti tikėjime bei artimame ryšyje su Dievu.

Skaitykite daugiau..
Ši giesmė priklauso šiuolaikinės krikščioniškos muzikos bangai, kuri kilo Australijoje. Įdomu tai, kad jos autoriai priklausė Hillsong bažnyčios aplinkai, kurioje buvo siekiama sukurti dainas, suprantamas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo teologinio išsilavinimo. Uolos įvaizdis, minimas tekste, yra giliai įsišaknijęs Biblijos tradicijoje. Senajame Testamente Dievas dažnai vadinamas uola, simbolizuojančia saugumą ir pastovumą audringame gyvenime. Kai giedame apie uolą, mes tarsi pasakome, kad mūsų tikėjimas remiasi ne į laikinus jausmus, o į tvirtą pamatą, kurio negali sugriauti jokie išoriniai sunkumai.

Dar vienas svarbus aspektas yra asmeninis kreipimasis į Jėzų kaip į Karalių. Tai nėra tik pagarbus titulas, tai pripažinimas, kad žmogus savo gyvenimo vairą atiduoda į Dievo rankas. Toks atsidavimas sukuria vidinę ramybę, nes tikintysis nebeturi visko kontroliuoti pats. Giesmės populiarumas visame pasaulyje rodo, kad žmonės visais laikais trokšta to paties – jausti, jog jie yra mylimi ir saugūs. Tai tarsi dvasinis inkaras, padedantis išlaikyti pusiausvyrą kasdienybės rūpesčiuose. Giedodami šiuos žodžius, mes ne tik dėkojame, bet ir atnaujiname savo ryšį su Dievu.