Hafizo Divanas (Divan-e-Hafez, persų kalba: ديوان حافظ) yra poezijos rinkinys, sudarytas vieno žymiausių persų poetų Šamsuddino Mahometo Hafizo (apie 1315–1390 m.), gyvenusio Širaze, Persijoje (dabartinis Iranas). „Divanas“ (pažodžiui „rinkinys“ arba „antologija“) yra pagrindinis Hafizo kūrinys, apimantis apie 500 gazelių (ghazal), keletą kasidų (qasida), rubajatų (ruba‘i) ir kitų poetinių formų. Šis rinkinys laikomas persų literatūros ir sufizmo poezijos viršūne, dažnai vadinamas „Persijos psalmių knyga“ dėl savo dvasinio gylio ir universalaus patrauklumo.
Hafizo poezija sujungia meilės, mistikos, filosofijos ir kasdienio gyvenimo temas, perteikdama jas per turtingus simbolius, metaforas ir daugiaprasmius vaizdinius. Jo kūryba yra giliai įsišaknijusi sufizmo tradicijoje, islamo mistinėje atšakoje, kur meilė Dievui ir žmogui, vynas, rožės ar naktigala tampa dvasinio ieškojimo simboliais. Hafizo Divanas yra ne tik literatūros kūrinys, bet ir dvasinis vadovas, naudojamas Irane iki šiol tiek poezijos mėgėjų, tiek ieškančių išminties ar net būrimo (fal-e Hafez).
Hafizo Divanas nebuvo sudarytas paties poeto – jis buvo surinktas po jo mirties, remiantis rankraščiais ir žodiniu perdavimu. Dėl šios priežasties įvairūs leidimai skiriasi eilėraščių skaičiumi ir tvarka, tačiau gazelės išlieka pagrindine forma, paprastai susidedančia iš 5–15 dvieilių, su pasikartojančiu rimu ir dažnai poetiniu pseudonimu (takhallus) „Hafizas“ pabaigoje.
Hafizo Divanas nėra naratyvinis kūrinys su pradžia ar pabaiga, o veikiau poezijos antologija, kur kiekvienas eilėraštis yra savarankiškas, bet kartu atspindi bendras temas. Hafizas gyveno XIV a. Persijoje, Timuridų ir vietinių dinastijų valdymo laikotarpiu, kai Širazas buvo kultūros ir meno centras. Jo poezija atspindi to meto socialinį, politinį ir dvasinį kontekstą, tačiau jos universalumas leidžia jai išlikti aktualiai per amžius.
Struktūriškai Divanas organizuojamas pagal persų literatūros tradicijas:
- Gazelės: Trumpi, lyriniai eilėraščiai apie meilę (žmogišką ar dievišką), ilgesį, grožį ir mistinį susijungimą su Dievu. Jos dažnai baigiasi poetiniu kreipiniu į save.
- Kasidos: Ilgesni, panegiriniai eilėraščiai, skirti pagirti valdovus ar dvasinius lyderius, tačiau Hafizo kasidos dažnai turi satyrinius ar moralinius atspalvius.
- Rubajatai: Ketureiliai, panašūs į Omaro Chajamo kūrybą, nagrinėjantys trumpalaikiškumą ir gyvenimo prasmę.
- Mukatta‘at: Fragmentiški eilėraščiai, kartais priskiriami Hafizui, bet ne visada autentiški.
Hafizo poezija yra daugiaprasmė – ją galima skaityti kaip romantišką meilės lyriką, satyrą prieš veidmainystę ar sufizmo meditaciją apie dieviškąją meilę. Jo eilėraščiai dažnai naudoja vyno (mey), mylimojo (ma‘shuq), rožės (gol) ar naktigalos (bulbul) simbolius, kurie sufizmo kontekste reiškia dvasinį ekstazę, Dievą ar sielos ilgesį. Hafizas taip pat kritikuoja religinį fanatizmą ir veidmainystę, ragindamas autentišką dvasingumą.
Divanas neturi griežtos chronologinės ar teminės tvarkos – eilėraščiai dažnai rikiuojami pagal paskutinio žodžio rimą pagal persų abėcėlę. Ši netvarka atspindi sufizmo idėją, kad tiesa slypi ne linijinėje struktūroje, o spontaniškame grožio ir išminties atsiskleidime.
Hafizo Divanas yra reikšmingas dėl savo daugiasluoksnės prigimties ir universalių temų:
- Dieviškoji ir žmogiškoji meilė: Hafizas išbando ribą tarp profaniškos ir sakralios meilės, teigdamas, kad tikroji meilė (ar ji būtų žmogui, ar Dievui) yra dvasinio kelio esmė.
- Sufizmo mistika: Eilėraščiai atspindi sufizmo mokymus apie vienovę su Dievu (wahdat al-wujud), sielos kelionę ir ego atsisakymą.
- Gyvenimo trumpalaikiškumas: Hafizas dažnai kalba apie laiko bėgimą, ragindamas gyventi dabartyje ir vertinti grožį.
- Kritika veidmainystei: Jis satyriškai pasmerkia religinį dogmatizmą, korupciją ir išorinį pamaldumą be vidinio tikėjimo.
- Laisvė ir džiaugsmas: Hafizo poezija šlovina gyvenimo džiaugsmą, vyną ir šventę kaip dvasinės laisvės metaforas.
Hafizo Divanas turėjo didžiulę įtaką persų ir pasaulio literatūrai. Jo kūryba įkvėpė Vakarų poetus, tokius kaip Johann Wolfgang von Goethe, kuris savo West-östlicher Divan vadino Hafizą savo „dvasiniu mokytoju“. Irane Hafizo Divanas yra kultūros dalis – jo eilėraščiai cituojami kasdienybėje, o būrimas pagal Divaną (fal-e Hafez) yra populiarus ritualas, kai atsitiktinai atverstas eilėraštis laikomas atsakymu į klausimą.
Hafizo universalumas slypi jo gebėjime sujungti žemišką ir dievišką, humorą ir rimtumą, todėl jis išlieka aktualus tiek mistikams, tiek poezijos mėgėjams. Jo eilėraščiai dažnai interpretuojami įvairiai, priklausomai nuo skaitytojo perspektyvos – kaip meilės lyrika, dvasinė alegorija ar socialinė kritika.
Citatos iš Hafizo Divano
Dėl poezijos pobūdžio ir vertimų įvairovės, Hafizo eilėraščiai gali skirtis priklausomai nuo leidimo. Žemiau pateikiamos kelios citatos (remiantis populiariais vertimais, pvz., Dick Davis ar Daniel Ladinsky, adaptuotos į lietuvių kalbą), atspindinčios Hafizo temas. Kadangi originalūs eilėraščiai neturi numeracijos, nurodomos apytikslės temos ar gazelės:
- Apie meilę ir dieviškumą (Gazelė apie mylimąjį) „Mano širdis yra tavo veidrodyje, o akys – tavo šviesos sodas. / Kaip galiu ieškoti kito, kai tu esi visas mano ilgesys?“
Ši eilutė sujungia žmogiškąją ir dieviškąją meilę, būdingą sufizmo poezijai. - Apie gyvenimo džiaugsmą (Gazelė apie vyną) „Pripilk taurę vyno, nes rytojus nežada nieko, / Ši akimirka yra mūsų, tad švęskime ją su naktigala!“
Ši citata šlovina dabarties akimirką ir dvasinę ekstazę, simbolizuojamą vyno. - Apie veidmainystę (Gazelė apie religiją) „Mečetės pamokslautojas kalba apie rojų, bet jo širdis tuščia, / Eik į vyno namus, ten rasi tikrąjį tikėjimą.“
Ši satyrinė eilutė kritikuoja išorinį religingumą, ragindama autentišką dvasingumą. - Apie sielos kelionę (Gazelė apie ilgesį) „Aš esu paukštis, įkalintas šio kūno narve, / Bet mano sparnai vis dar siekia tavo dangaus, o Hafizai.“
Ši citata atspindi sielos troškimą susijungti su Dievu. - Apie grožį ir laikinumą (Gazelė apie rožę) „Rožė žydi tik akimirką, bet jos kvapas lieka amžinai, / Taip ir tavo grožis, mano meile, yra amžinas mano širdyje.“
Ši eilutė sujungia trumpalaikiškumo ir amžinybės temas.
Dėl vertimų subtilybių ir poetinio stiliaus, Hafizo eilėraščiai dažnai interpretuojami laisvai, ypač Vakaruose, kur Daniel Ladinsky vertimai yra populiarūs, bet kartais nutolsta nuo originalo. Tiksliausi vertimai remiasi persų rankraščiais, pvz., Qazvini-Ghani leidimu.
Palyginimai su kitais kūriniais
Hafizo Divanas turi panašumų su kitais religiniais ir literatūriniais tekstais, tačiau jo poetinė forma ir sufizmo kontekstas yra unikalūs:
- Hadisai: Hadisai yra praktiniai Pranašo mokymai, o Hafizo Divanas – poetinė dvasinių idėjų išraiška, dažnai apeinanti formalią religiją.
- Bhagavadgita: Bhagavadgita yra filosofinis dialogas, o Hafizo poezija – lyrinė ir asmeniška, tačiau abu nagrinėja dieviškąją meilę ir žmogaus kelią.
- Dhammapada: Budizmo tekstas yra aforistinis ir etinis, o Hafizo Divanas – poetinis ir simbolinis, tačiau abu pabrėžia vidinį dvasingumą.
- Avatamsaka Sutra: Mahajanos sūtra yra kosminė ir filosofinė, o Hafizo poezija – intymi ir žmogiška, tačiau abu naudoja turtingus vaizdinius dvasinėms idėjoms perteikti.
Kodėl verta skaityti?
Hafizo Divanas yra ne tik literatūros šedevras, bet ir dvasinis lobynas, siūlantis:
- Gilų meilės, tiek žmogiškos, tiek dieviškos, tyrinėjimą, kuris pranoksta laiką ir kultūras.
- Sufizmo išmintį, skatinančią autentišką dvasingumą ir vidinę laisvę.
- Poetinį grožį, kuris įkvepia ir ramina savo metaforomis ir ritmu.
- Socialinę kritiką, aktualią ir šiuolaikiniame pasaulyje, ypač kalbant apie veidmainystę ar dogmatizmą.
Hafizo eilėraščiai yra tarsi veidrodis – jie atspindi skaitytojo širdį, siūlydami skirtingas interpretacijas priklausomai nuo perspektyvos. Irane Hafizo Divanas yra namų knyga, skaitoma šventėse, naudojama būrimui ar tiesiog mėgaujantis poezija. Už Irano ribų jis traukia tuos, kurie ieško dvasinės išminties ir literatūrinio grožio, todėl Hafizas lieka vienu mylimiausių pasaulio poetų.