Hadisai (arab. ḥadīth, pažodžiui „pasakojimas“ arba „pranešimas“) yra islamo šventųjų tekstų rinkiniai, kuriuose užrašyti Pranašo Mahometo (570–632 m.) žodžiai, veiksmai, tylus pritarimas (taqrīr) ir asmeninės savybės. Kartu su Koranu, kuris laikomas tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, hadisai sudaro pagrindą islamo teologijai, jurisprudencijai (fiqh), etikai ir kasdieniam gyvenimui. Hadisai yra Sunna – Pranašo gyvenimo ir praktikos – dokumentacija, kuri yra antrasis svarbiausias islamo teisės (šariatos) šaltinis po Korano.
Hadisai nėra viena knyga, o daugybė rinkinių, sudarytų įvairių mokslininkų per pirmuosius kelis islamo amžius. Jie buvo kruopščiai renkami, tikrinami ir sisteminami, siekiant užtikrinti autentiškumą. Hadisai atspindi Pranašo mokymus, atsakymus į bendruomenės klausimus, jo gyvenimo būdą ir moralinius principus, todėl yra būtini musulmonams, siekiantiems gyventi pagal islamo idealus.
Sunitų ir šiitų tradicijose hadisų rinkiniai skiriasi, nes skiriasi jų autoritetai ir perdavimo grandinės. Sunitai remiasi šešiais pagrindiniais rinkiniais (Kutub al-Sittah), o šiitai turi savo kolekcijas, pabrėžiančias Imamo Ali ir kitų imamų mokymus.
Hadisai buvo užrašyti po Pranašo Mahometo mirties (632 m.), nes jis pats neužrašė savo mokymų, išskyrus Koraną, kuris buvo laikomas dieviškuoju apreiškimu. Iš pradžių hadisai buvo perduodami žodžiu per patikimus bendražygius (sahaba), jų pasekėjus (tabi‘un) ir vėlesnes kartas. Šis procesas, vadinamas isnad (perdavimo grandine), buvo griežtai tikrinamas, siekiant užtikrinti autentiškumą.
Hadiso struktūra paprastai susideda iš dviejų dalių:
- Isnad (perdavimo grandinė): Sąrašas asmenų, perdavusių hadisą nuo Pranašo iki užrašytojo, pvz., „A pranešė iš B, kuris girdėjo iš C, kad Pranašas pasakė…“. Isnad kokybė lemia hadiso patikimumą.
- Matn (turinys): Pati Pranašo citata, aprašymas ar veiksmas, perteikiantis mokymą ar nurodymą.
Hadisai skirstomi pagal autentiškumo lygį:
- Sahih (autentiškas): Aukščiausio patikimumo hadisai, turintys nepertraukiamą ir patikimą isnad.
- Hasan (geras): Patikimi, bet šiek tiek mažiau griežtos isnad kokybės hadisai.
- Da‘if (silpnas): Abejotino autentiškumo hadisai, dažnai dėl nutrūkusios grandinės ar nepatikimų perdavėjų.
- Mawdu‘ (suklastotas): Hadisai, laikomi išgalvotais, nepriimami kaip autoritetingi.
Sunitų tradicijoje šeši pagrindiniai rinkiniai (Kutub al-Sittah) yra:
- Sahih al-Bukhari (sudarė Imamas Bukhari, 810–870 m.): Laikomas patikimiausiu, apima apie 7 275 hadisus.
- Sahih Muslim (sudarė Imamas Muslim, 815–875 m.): Antras pagal patikimumą, apie 12 000 hadisų.
- Sunan Abu Dawud (sudarė Abu Dawud, 817–889 m.).
- Jami‘ at-Tirmidhi (sudarė at-Tirmidhi, 824–892 m.).
- Sunan an-Nasa‘i (sudarė an-Nasa‘i, 829–915 m.).
- Sunan Ibn Majah (sudarė Ibn Majah, 824–887 m.).
Šiitų tradicijoje svarbiausi rinkiniai yra:
- Kitab al-Kafi (sudarė Muhammad al-Kulayni, m. 941 m.).
- Man La Yahduruhu al-Faqih (sudarė Ibn Babawayh, m. 991 m.).
- Tahdhib al-Ahkam ir Al-Istibsar (sudarė Shaykh Tusi, m. 1067 m.).
Hadisai apima įvairias temas: maldą, pasninką, labdarą, moralę, šeimos gyvenimą, teisę, džihadą, pranašystes apie paskutines dienas ir Pranašo gyvenimo detales.
Hadisai yra esminiai islamo praktikai ir teologijai, nes:
- Paaiškina Koraną: Hadisai detalizuoja, kaip atlikti Korane nurodytas pareigas, pvz., penkias kasdienes maldas (salah) ar piligrimystę (hadžą).
- Formuoja šariatą: Hadisai yra pagrindinis islamo teisės šaltinis, nustatantis taisykles ir bausmes.
- Pateikia moralinį vadovą: Hadisai moko apie užuojautą, teisingumą, nuolankumą ir kitus dorybingus bruožus.
- Atspindi Pranašo pavyzdį: Mahometas laikomas idealiu žmogumi (uswa hasana), todėl hadisai leidžia musulmonams sekti jo gyvenimo būdu.
- Sustiprina bendruomenę: Hadisai skatina bendruomeninius ritualus ir socialinį teisingumą.
Hadisų reikšmė slypi jų gebėjime pritaikyti Korano mokymus konkrečioms gyvenimo situacijoms. Pavyzdžiui, Koranas liepia melstis, bet hadisai nurodo maldų laiką, judesius ir žodžius. Be hadisų islamo praktika būtų fragmentiška.
Tačiau hadisai taip pat kelia iššūkių. Kai kurie mokslininkai, ypač šiuolaikiniai reformatoriai, abejoja tam tikrų hadisų autentiškumu, teigdami, kad jie galėjo būti paveikti politinių ar kultūrinių interesų. Sunitų ir šiitų skirtumai hadisų rinkiniuose taip pat atspindi teologinius nesutarimus, pvz., dėl Imamo Ali autoriteto.
Citatos iš Hadisų
Žemiau pateikiamos kelios žymios hadisų citatos (remiantis Sahih al-Bukhari ir Sahih Muslim, anglų vertimais), atspindinčios jų temas:
- Apie ketinimus (Sahih al-Bukhari, 1.1.1) „Veiksmų vertė priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus gaus atlygį pagal tai, ką jis ketino.“
Šis hadisas pabrėžia ketinimų svarbą islamo etikoje. - Apie užuojautą (Sahih Muslim, 2318) „Nė vienas iš jūsų nėra tikintis, kol nenori savo broliui to, ko nori sau.“
Ši citata atspindi islamo socialinio teisingumo principą. - Apie žinių siekimą (Sunan Ibn Majah, 224) „Žinių siekimas yra pareiga kiekvienam musulmonui.“
Šis hadisas pabrėžia švietimo svarbą islamo tradicijoje. - Apie gailestingumą (Sahih al-Bukhari, 7.73.28) „Alachas yra gailestingas tiems, kurie rodo gailestingumą kitiems.“
Ši citata skatina užuojautą ir gerumą. - Apie bendruomenę (Sahih Muslim, 2586) „Musulmonų tarpusavio santykiai yra tarsi kūnas: jei viena dalis kenčia, visas kūnas jaučia skausmą.“
Šis hadisas pabrėžia bendruomenės solidarumo svarbą. - Apie moralę (Jami‘ at-Tirmidhi, 1924) „Geriausi iš jūsų yra tie, kurie turi geriausią charakterį.“
Ši citata iškelia moralinio charakterio svarbą.
Dėl hadisų įvairovės ir apimties citatos skiriasi priklausomai nuo rinkinio ir konteksto. Lietuvių kalba pilni hadisų vertimai yra riboti, tačiau fragmentai prieinami per islamo literatūrą.
Palyginimai su kitais kūriniais
Hadisai turi panašumų su kitais religiniais tekstais, tačiau jų forma ir funkcija yra unikalios:
- Doktrina ir Sandoros: Abu tekstai yra apreiškimų rinkiniai, tačiau hadisai remiasi Pranašo žodžiais, o ne tiesioginiu Dievo balsu, kaip LDS tekstuose.
- Bhagavadgita: Bhagavadgita yra filosofinis dialogas, o hadisai – praktinių nurodymų ir gyvenimo pavyzdžių rinkinys.
- Dhammapada: Budizmo tekstas yra aforistinis ir orientuotas į asmens discipliną, o hadisai pabrėžia bendruomenės taisykles ir Pranašo autoritetą.
- Avatamsaka Sutra: Mahajanos sūtra yra kosminė ir poetinė, o hadisai – konkretūs, orientuoti į kasdienį gyvenimą.
ius darbus. Pagrindiniai rinkiniai, tokie kaip Sahih al-Bukhari, gali būti iš dalies versti per religinius centrus.
Kodėl verta skaityti?
Hadisai yra esminiai norint suprasti islamą kaip gyvenimo būdą. Jie siūlo:
- Praktinius nurodymus, kaip vykdyti Korano įsakymus, pvz., maldą, pasninką ar labdarą.
- Įžvalgas į Pranašo Mahometo gyvenimą, kuris yra musulmonų moralinis idealas.
- Moralinius principus, skatinančius užuojautą, teisingumą ir bendruomeniškumą.
- Istorinį kontekstą apie ankstyvąją islamo bendruomenę ir jos iššūkius.
Nors hadisų studijavimas gali būti sudėtingas dėl jų apimties ir autentiškumo klausimų, jie lieka neįkainojamu islamo tradicijos lobynu. Musulmonams hadisai yra kelias sekti Pranašu, o ne musulmonams – galimybė suprasti islamo etiką ir kultūrą.